Skaitmeninių džiunglių žvėris – Dovilė Filmanavičiūtė

Dovilės sunku nepastebėti (o dar labiau neįtikėtina būtų neišgirsti) būnant netoliese – jos galingos energijos pliūpsniai, juokas ir bajeriai neišvengiamai pasiekia tave jei būni arčiau nei pusę kilometro nuo jos.

Dovilę pažįstu nuo tuomet, kai kartu dirbome Adell Taivas Ogilvy agentūroje. Taip, jau tada ji buvo Miss Sheep ir dainuodavo, tiesiog po to padarė pertrauką, o tada grįžo ant scenos.

Avis (taip, visai legalu ją vadinti ir taip) yra ne tik smagių plaučių daininga moterėlė, bet ir darniai žongliruojanti terminais “pakursim VėPėEsą, sumesim WordPressą su keliais plaginais”, ir panašiai – ji žino ką, per kur ir kaip stumti skirtingais kanalais, kaip pasinaudoti influenceriųIndiana paslaugomis; žodžiu, žino, kaip daryti skaitmeninį marketingą. Neseniai ji persikraustė į agentūrą ir ten konstruoja skaitmeninį padalinį.

Apie žvilgsnį į save – Aušra Griškonytė

Aušra Griškonytė yra mano mėgiama autorė ir psichologė. Pamatęs jos knygą lentynoje, iškart ir griebiau. Žinoma, pati Aušra išsigynė garbės, sakydama, kad čia – ne knyga, o viso labo straipsnių rinkinys, tačiau pasakysiu jam štai ką – velniškai geras rinkinys!

Suskaičiau knygą per savaitgalį. Man ji pasirodė teisingas ir koncentruotas žinių šaltinis, norintiems surasti pradžią – kaip, ko ieškoti, norint tobulinti save, savo santykius su kolegomis, artimaisiais, draugais, o svarbiausia – pačiu savimi.

Nemažai Aušros straipsnių galite rasti ir Delfi portale. Jos balsą ir mintis galite išgirsti ir LRT radijo laidoje. Ji yra Vyrų ir moterų santykių instituto bendraįkūrėja, ten ir dirba.

4 vykdymo disciplinos – FranklinCovey

FranklinCovey yra viena garsiausių konsultavimo ir mokymo bendrovių pasaulyje. Žinomiausia, žinoma dėl Stephen R. Covey knygos ir metodikos “7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“.

Apie “4 valdymo disciplinas” aš nebuvau girdėjęs, knygą atsitiktinai radau knygyno lentynoje. Ir likau maloniai nustebęs. Knyga atsakė į mano ir kolegų nuolat keliamą klausimą kaip ieškoti balanso tarp darbų sūkurio ir svarbiausio prioriteto, tuo pačiu pateikdama paprastą ir aiškią metodiką kaip siekti svarbiausio tikslo (WIG – Wildly Important Goal).

Metodika:

  1. suformuluojate WIG (būtinai su skaičiais ir datomis, pvz, iki kalėdų padidinsime klientų pasitenkinimą nuo x iki y %)
  2. nustatote progreso rodiklius (jie skiriasi nuo veiklos rodiklių)
  3. pasirūpinate atskaitomybe – skaidrūs ir vieši rezultatų pristatymai, kuomet darbuotojai patys pristato savo įsipareigojimus ir jų vykdymą (o taip pat įvardija, kokios pagalbos joms reikia)
  4. formuojate ir palaikote įprotį. Taip, tik mokymų nepakaks -reikia užtikrinti, kad dalyvautų visi komandos nariai (tam pasitarnaus atskiras rodiklis), kad pasiteisinimai nenužudytų iniciatyvos ir pan.

Na, ir pačių FranklinCovey metodikos pristatymas:

https://www.youtube.com/watch?v=aEJDliThj7g

Derybos: niekada neieškokit kompromiso – Chris Voss

Never Split The Difference: Negotiating As If Your Life Depended On It – Chris Voss.

Christopher Voss yra FTB įkaitų derybininkas, derybų disciplinos dėstytojas, The Black Swan Group įkūrėjas ir, žinoma, knygos “Never split the difference” autorius.

Knyga man žiauriai patiko ir paliko didžiulį įspūdį. Dar skaitydamas ją išmėginau keletą technikų su vaikais ir kolegomis ir buvau priblokštas jų efektyvumu. Panašu, kad Petras Kudaras turi tokį pat įspūdį.

Žiauru taip sakyti, bet Chris turi daug realios praktinės patirties, ir jo metodika bei patarimai yra įrašyti krauju – situacijos, kuomet įkaitai nebuvo išgelbėti, buvo geriausi egzaminuotojai ir metodų vertintojai.

Pagrindinė mintis: derantis esmė yra ne racionalumas, o psichologiniai ir emociniai faktoriai. Todėl efektyviai nustatant kitos pusės charakterio tipą ir pritaikant atitinkamus metodus, galima pasiekti geriausių rezultatatų. Ne, tai nėra apie manipuliavimą ar apgavystes – derėtis reikia visada ir visur – bent jau toks mano kredo.

Štai keletas esminių taisyklių. Į lietuvių kalbą neverčiu, nes ir tingiu ir nenoriu nesugadinti minties.

  • Don’t be direct: Direct usually comes off as rude, no matter your intentions. Be nice and slow it down.
  • Don’t try to get them to say “yes”: Pushing for a “yes” makes people defensive. Try to get a “no.”
  • Do an “accusation audit”: Acknowledge all the negative things they think about you to defuse them.
  • Let them feel in control: People want autonomy. Ask questions and let them feel like they’re in charge.
  • The two magic words they need to say: Summarize their position to trigger a “That’s right.”
  • Listen for levers: They might only need the orange peel. Listen, listen, listen.
    Keep asking “How am I supposed to do that?”: Let them solve your problems for you.

Šį sąrašą paėmiau iš The Observer straipsnio apie knygą. Na, ir paties autoriaus išdėlioti punktai:

Svajonių komandos kūrimas: penkios komandos silpnybės ir būdai, kaip tai įveikti

The Five Dysfunctions of a Team – Patrick Lencioni

Patrick Lencioni yra žinomas vadovų konsultantas, dažniausiai konsultuojantis komandų formavimo ir bendradarbiavimo temomis. nuo 1998 metų jis išleido devynias knygas, o labiausiai autorių išpopuliarino trečia, jei skaičiuoju teisingai, autoriaus knyga.

Kaip ir M. Gladwell ar B. Tracy, P. Lencioni mėgsta fabulą – jo tema pateikta per sugalvotą istoriją apie įmonę ir naujai paskirtą direktorę Katrin, paveldėjusią stiprią individualistų komandą. Komanda stipri, ir irkluoja iš visų jėgų. Tik bėda, kad irkluoja kiekvienas į savo pusę, todėl įmonė, nors ir stipri technologiškai, yra silpstantis verslas.

Katrin naudoja penkių pakopų piramidę, kurioje yra: Pasitikėjimo stoka, Konflikto baimė, Įsipareigojimo stygius, Atskaitingumo vengimas ir Nesirūpinimas rezultatais.

Savaime suprantama, viską darant teisingai, gaunasi štai kas:

  1. komandos nariai pasitiki vienas kitu ir žino vienas kito silpnąsias bei stipriąsias puses
  2. jie įsitraukia į sąžiningą ir emocingą konfliktą dėl idėjų. Tariama harmonija ir konfliktų nebuvimas įvardijamas kaip ypač pavojinga situacija – akivaizdu, kad komandoje yra nepasitikima vienas kitu.
  3. įsipareigoja jau priimtiems sprendimams
  4. skatina vienas kitą ir yra reiklūs vienas kitam – taip užtikrina, kad bendras komandos tikslas būtų pasiektas
  5. susitelkia ne į savo asmeninius, bet į bendrą komandos rezultatą.

Autorius taip pat pabrėžia, kad vadovų komanda privalo būti pirmiausiai lojali ir komanda vienas su kitu, vadovų komandoje, o tik tada – savo pavaldiniams.

Na, ir nieko naujo, bet labai svarbu – PST – pats svarbiausias tikslas. Išrenkamas vienas (ne, ne finansinis), TIK VIENAS tikslas, kurio sutartinai siekia visi vadovai ir jų pavaldiniai. Knygoje tikslas buvo – didinti klientų skaičių.

Labai rekomenduoju šią knygą visiems vadovams. Juolab, kad pasiteisinimų nelabai gali būti – knyga puikiai išversta į lietuvių kalbą ir pasiekiama ranka, pvz, knygos.lt

https://www.youtube.com/watch?v=-T4zFj4KTBg

Ką reikia žinoti norintiems kalbėti TED konferencijose

TED Talks: The Official TED Guide to Public Speaking – Chris Anderson

Viešas kalbėjimas dažniausiai yra žavus svajonėse tol, kol nereikia lipti ant scenos ir kalbėti taip, jog tave girdėtų.

Chris Anderson yra TED kuratorius (ir savininkas).  TED yra žinomiausia ir kokybiškiausia idėjų skleidimo platforma pasaulyje. Todėl man rodos, visiškai normalu, kad Chris gali sau leisti išleisti patarimų knygą norintiems kalbėti viešai. Dar daugiau – kalbėti viešai taip, kad būtumėte nenuobodūs, kad jūsų klausytų, girdėtų ir prisimintų tai, ką sakėte.

Knygą sudaro pagrindiniai skyriai:

Pagrindai: iškalbos raštingumas, idėjos plėtojimas, spąstai (kurių reikia vengti) ir kalbos stuburas.

Kalbos įrankiuose yra penkios dalys: kaip sukurti asmeninį santykį, istorijos dėliojimas, būdai kaip papasakoti sudėtingus dalykus, kaip įtikinti ir nustebinimas (atskleidimas) – turbūt šitas skyrius man buvo naudingiausias – naudojant šią seką, panašu, galima susikurti savo kalbų receptą, kurį galima sėkmingai pernaudoti vėl ir vėl.

Pasiruošimas: vaizdinės priemonės, kalbos tekstas (atmintinai ar ne), repeticijos, pradžia ir pabaiga. Skaitydamas šį skyrių prisiminiau save ir kolegas, Powerpoint skaidres redaguojančius paskutinę minutę ir manančius, kad galvoje skalbantis balsas yra puiki repeticija. Taip nebedarau jau seniai – man tiesiog nepatiko šūdinas jausmas per prezentaciją, kad susimovei kapitaliai – netilpai nei į laiką, nei pasakei tai, ką reikėjo (nes temų buvo per daug), nei kalbėjai įtaigiai.

 Pasirodymas scenoje: apranga, baimės suvaldymas, pagalbinės priemonės, balsas ir laikysena, neįprasti (ir pavojingi) formatai.

 

Kam įdomi knyga? Manau, kad tiems, kas jau ne kartą yra kalbėjęs, susimovęs ir pajudėjęs savišvietos keliu geresnio viešojo kalbėjimo link.

Autorius pristato savo knygą čia:

Seth Godin kvietimas tapti genties lyderiais

Tribes: We Need You to Lead Us – Seth Godin

Seth yra 18 knygų autorius. Didžioji dalis jo knygų yra tarptautiniai bestseleriai. Tikiu, kad jei jau skaitote šį tekstą, esate skaitęs bent vieną jo knygą ir jūs. Lietuvoje žinomiausios yra “Purpurinė karvė” ir “Visi pardavėjai yra melagiai”. Seth Godin stilius yra abstraktus, inspiruojantis, su pavyzdžiais, kaip ir visada.

Tribes išleista 2009 metais, ir pagrindinė jos mintis yra tokia:

žmonės nori kam nors priklausyti. Ir jie renkasi priklausyti grupei (genčiai) žmonių, kuriuos vienija bendras tikslas ir komunikacija. Dažnai priklauso net ne vienai grupei, ir tai yra ok.

Seth tiesiai šviesiai drebia, kad dabar labiau nei bet kada trūksta tikrų lyderių – ne tų, kur klijuoja plakatus Management VS leadership ant savo tūliko durų,  realiai patys nežinantys kur yra ir kurlink juda, ką jau kalbėti apie kitų vedimą pirmyn. Lyderis, anot jo, yra tas, kuris turi vertybes, tikslą, misiją ir gebėjimą tai perduoti kitiems. Tas, kuris klys (ir klys daug kartų, jei tik to reikės), kils ir darys viską, kad pasiektų savo tikslą.

Seth Godin apie tai pasisakė ir TED prezentacijoje. Ei! Knyga, telpanti į  18 minučių video – imkit ir žiūrėkit:

Tikėkite kliūtimis, nes jos mus moko gyventi – R. Holiday

The Obstacle Is the Way – Ryan Holiday

Ryan Holiday yra neįtikėtinai produktyvus žmogus – marketingo, o dabar ir stoikų filosofijos evangelistas, serijinis autorius ir dailystoic.com autorius. Ši knyga iš esmės yra pasakojimas apie tai, kad kliūtys, su kuriomis susiduriame gyvenime, yra gėris, priverčiantis mus stengtis, stumtis labiau ir produktyviau, o dėl netekties neverta pergyventi – tai yra praeitis. Dirbti reikia vardan ateities.

Skaitant nekart pagalvojau apie N. N. Taleb ir jo knygą “Antifragile“, kurios pagrindinė mintis yra tokia: kai esame apsaugoti nuo ligų, grėsmių ir kitų pavojų, daromės labai pažeidžiami – silpsta mūsų imunitetas ir galimybės apsisaugoti, daromės lepūs ir silpni. Ir atvirkščiai – nuolatiniai nepatogumai ir problemos, nelaimės mus stiprina ir daro atsparesniais.

Žinoma, kad knyga persmelkta Stoikų filosofija – daugiausiai cituojami M. Aurelius “Meditations”, Seneka, U. Grant, T. Roosevelt, G. Washington, B. Obama ir keletas kitų. Nedaugiažodžiausiu, nes geriau vieną kartą pažiūrėti nei skaityti ilgą paklodę teksto:)

Vadovas per 24 h

Tomas Misiukonis yra mano mėgstamas lektorius ir autorius. Rašau ‘lektorius’, nes kaip klientas ir konsultantas dar nesu su juo susidūręs. Man patinka jo temos, kalbėjimo būdas ir kryptingas, nuoseklus darbas. Skaičiau jo knygas apie koučingą, darbą su komanda, skaitau jo tinklaraštį, o  dabar perskaičiau jo ir kolegės Almantos Jakštaitės Vinkuvienės parašytą knygą “Vadovas per 24 h“.  Beje, tai jau ketvirta knyga, kurią parašė Tomas!

Jei skaitote KotterKaplan ar tą patį Drucker, jau žinote ne tik apie HARD things, kuriuos turi žinoti ir daryti vadovas. Girdėjote ir apie SOFTinius, ‘minkštuosius’ įgūdžius, būtinus kiekvienam, norinčiam vadovauti šiuolaikiškam kolektyvui. Tai yra vienas svarbus aspektas, akcentuojamas knygoje.

Antrasis, ko gero, dar svarbesnis, yra tai, kad autoriai nurodo konkrečius scenarijus su pavyzdžiais ir net citatomis kaip kalbėti nemaloniose ar neužtikrintose situacijose. Pats gerai atsimenu porą atvejų, kuomet buvę vadovai man kažką mekeno ratais kvadratais vietoje to, kad tiesiai šviesiai pasakytų, jog mažinam etatus, naikinam skyrių ir atleidžiam žmones.

Būti atviru ir teisingu nėra lengva. Kartais paprasti dalykai yra žiauriai sudėtingi, ir neteisingai įvertinta situacija dažnai užveisia rimtą politinį liūną. Tai sako ir B. Horowitz, pritaria ir Tomas su Almanta – žmones reikia mylėti, netinkamus atleisti netempiant gumos, klausyti o ne kalbėti ir ugdyti, o ne prisiimti atsakomybes sau.

Nieko naujo? Jūs teisūs! Tačiau jei žinote KĄ daryti, bet nedarote, esate tingūs arba kvaili. Jei darote, bet norite pagerinti tai, KAIP darote, tuomet imkite ir skaitykite šią knygą jau dabar.

Ką veikia verslo plėtros vadovas?

Vos tik susikūrę „Linkedin“ paskyrą, kiekvienas ją dailiname pagal savo įsivaizduojamą autoportretą. Nevengiame padailinti, paryškinti tai, kas ateityje, galbūt grįžtant į darbo rinką, pravers. Marketingo specialistai pažymi, kad yra patyrę marketingo strategai. Prekės ženklo vadybininkai – produktų portfelio valdytojai, administratorės – administracijos vadovės, o pardavėjai save vadina verslo plėtros vadovais.

“Medalį galim užkabint kokį tik nori, svarbu tik, kad neišeitų dėl kelių papildomų grašių pas konkurentą”,

– tėškė vadovas, ir taip kontoroje radosi VP of business development, atsakingas už regiono pardavimų priežiūrą, kuriam tikslai ir strategija “nuleidžiami iš viršaus”, t.y., ką pasakys, regiono pardavimų vadovas, taip ir padarys. Panašu į mano svaičiojimus apie tikrąjį VS netikrąjį marketingą? Taip. Kolegos jau juokauja, kad tokius straipsnius galima štampuoti kiekvienai funkcijai – finansų, žmogiškųjų išteklių, pirkimų ir kitiems skyriams – nesunku, nes norėdami įtikti sau ir kitiems, o kartais ir dėl nežinojimo, patenkame į šiuos spąstus.

Suprantama, kad motyvuoja ne tik pinigai – pasiekus tinkamą, higieninį lygį, išorinės motyvacijos šaltiniais tampa aplinka (stalas arčiau lango ir kėdė naujesnė), automobilis ir, savaime suprantama, pareigos – juk visi mes norime būti reikšmingi ir vertinami kitų!

Alisos sindromas

Kol žaidžiate “Monopolį”, vartykite tenykščius milijonus pinigų kaip tik norite, tačiau nesitikėkite, kad už juos nusipirksite apčiopiamų Užkalnio koldūnų realiame prekybos centre. Jei gavote pareigas avansu, nereiškia, kad ieškant darbo kitoje įmonėje, jos garantuoja sėkmingą atrankos procesą. Nebent… atranką vykdo taip pat atrinktas specialistas:)

Man ramybės neduoda toks klausimas: Ar jums OK būti strategu, ir aplikuoti į poziciją, kurioje nurodomi HTML ir Photoshop įgūdžiai ir gebėjimas per dieną atlikti 100 skambučių? Arba atvirkščiai – ar dalyvautumėte konkurse dėl darbo, kurio reikalavimų neatitinkate ir neatitiksite mažiausiai keletą metų? Jei taip, šitas straipsnis ne jums – jūs pasiklydę ne visai tiesių veidrodžių karalystėje.

Taigi, verslo plėtra, marketingas ir didieji duomenys (big data) yra sritys, kurias vadinu “paauglių seksu” – visi girdėjo, visi žino, bet daugelis to dorai nėra daręs. Vieniems verslo plėtra – pardavimai, o kitiems – partnerysčių mezgimas, tretiems – marketingas ar produktų kūrimas ar šiaip makaronų kabinimas.

Kas yra verslo plėtra

Įveskite į paiešką “verslo pėtros vadovas” ir išvysite krūvą darbo paieškos skelbimų, skirtų pardavimų vadybininkams, o geriausiu atveju – vadovams.

Alioooo, verslo plėtra NĖRA vadovavimas pardavimams ar pardavimų KPI “darymas”. Pardavimai – prekių ir produktų pardavimai klientams, o verslo plėtra – darbas su naujais partneriais, naujomis rinkomis, naujais produktais ar klientais taip, kuriant ilgalaikę, tvarią naudą organizacijai. Taip, kartais (na gerai, dažniausiai) tikimasi, kad pardavėjai, o ypač patyrę vadovai, imsis ir to ir ano, bet čia jau kita kalba.

Verslo plėtra dažniausiai – aukščiausio lygio vadovų ar tam specialiai dedikuotų aukšto lygio pareigybių atsakomybė, reikalaujanti patirties, įgūdžių, ryšių ir gebėjimo sklandžiai manipuliuoti įgaliojimais ir vertėmis.

Scott Pollack apie Verslo plėtrą į Forbes parašė taip:

Verslo plėtra yra ilgalaikės vertės kūrimas įmonei, dirbant su klientais, rinkomis ir partneriais (Business development is the creation of long-term value for an organization from customers, markets, and relationships). Pilnas straipsnis čia.

Seth Godin savo 2009 metais paskelbtame įraše nurodo iš esmės tą patį verslo plėtros apibrėžimą:

Verslo plėtra – strateginių galimybių paieška ir įgyvendinimas, vystant partnerystės ir kitus komercinius santykius; naujų rinkų arba prekių ar paslaugų identifikavimas.

(The activity of pursuing strategic opportunities for a particular business or organization, for example by cultivating partnerships or other commercial relationships, or identifying new markets for its products or services.)

Jis nurodo ir pavyzdžius:

  • Starbucks licencijuoja savo prekės ženklą ledų gamintojui, ir taip uždirba milijonus pajamų.
  • Best Buy siūlo garantijos praplėtimo paslaugą prekėms, kurias parduoda. Jie neteikia draudimo ar garantijos paslaugos – savaime suprantama, tai suorganizavo verslo plėtros žmogus, suderinęs procesus ir sąlygas su draudimo ir garantinių paslaugų bendrove.

Kas iš to?

Vadindami daiktus tikraisiais vardais, išloštume visi: pardavėjai, garbingai vadinami pardavėjais, marketingo ir produktų specialistai, būsimieji darbdaviai ir kiti. Būti svarbiais ir reikšmingais, žinoma, yra malonu, bet taip pat svarbu yra būti profesionaliais ir produktyviais.

Verslo plėtra yra verslo plėtra, o ne pardavimų skatinimas ir ne marketingas. Taip, tai susiję, bet nėra tapatu, nors ir panašu – viskas versle susiveda į skaičių.

Brandžiose rinkose ir įmonėse verslo plėtros funkcijos yra padalintos aukščiausio lygio vadovams, arba priskirtos vienam jų kaip papildomos . Tik didžiosios bendrovės gali sau leisti prabangą turėti atskirą, dedikuotą žmogų tam. Ir tai yra normalu. Verslo plėtra nėra kiekvienam. Ir žinote ką? Už tai atsakingas įmonės vadovas. Tai jis nustato kada ir kodėl tokios pareigybės reikia, jis samdo naują žmogų ar išdalina atsakomybes keletui jau dirbančių kolegų ir kelia tikslus ir stebi jų vykdymą. Jei įmonei keliami tikslai atrasti naujus pajamų šaltinius, tikslas keliamas visų pirma vadovui. Na, o jei tai gavosi netyčia, ir viską padarė pardavimų Jonas ar marketingo Petras neprašomi ir savo noru, tai žinokite: jums beprotiškai pasisekė – turėsite puikius savo įpėdinius!