Ugdyti dėmesingumą ir koncentraciją

Damon Zahariades, knygos autorius, jau senokai gilinasi į žmonių produktyvumo klausimus. Ši knyga skirta dėmesio koncentracijai darbe. Patys svarbiausi (man) pasirodė šie:

  • miegas (streso hormono, kortizolio, lygis mažinamas miegant)
  • aplinka – šviesa, garsas, temperatūra.
  • trikdžiai – telefonai, kompai, soc tinklai, žinutės (išjungti ir grįžti prie jų suplanuotu laiku)
  • trukdžiai – žmonės, a.k.a. kolegos ir ką su tuo daryti.
  • noras būti tobulam (grįžinėjimas prie prieš tai buvusios pastraipos ir jos dailinimas) išsunkia energiją.
  • susitikimai ir susirinkimai – kada ir kaip juos planuoti
  • dienotvarkė – dirbti tuomet, kuomet esi produktyvus, susitikinėti tuomet, kai esi lėtesnis.

Kokia gyvenimo prasmė? Kursas apie egzistencializmą.

Peržiūrėję mano skaitytų knygų sąrašą, rasite ne vieną knygą saviugdai ir gyvenimo prasmės paieškai. Taigi, tęsiu toliau. Ši garso knyga jau kurį laiką tykojo manęs būdama wishlite. Ją parašė Teksaso universiteto profesorius Robert C. Solomon.

Taigi, egzistencializmas yra filosofijos kryptis, bandanti atsakyti į klausimą “kokia yra gyvenimo, žmogaus būties prasmė ir koks gyvenimo tikslas”. Galima kapstytis giliai, t.y., seniai, iki pat Heraklito, pakeliui sutinkant Sokratą, Augustiną, nepamirštant F. Kafka ir F. Dostoyevsky. Tiesa, šiame kurse profesorius apsiriboja moderniaisiais filosofais – Søren Kierkegaard (vienas iš žinomiausių krypties atstovų, labai religingas), ateistai Friedrich Nietzsche ir Martin Heidegger (nacis), Albert Camus (humanitaras), and Jean-Paul Sartre (ateistas, marksistas). Labai įvairi publika, platus ir koncepcijų spektras – nuo gaujos, bandos jausmo ir priklausymo jai iki totalaus individualumo.

Įtakingiausias, ko gero, buvo Sartre, kuris iškart po antro pasaulinio karo paskelbė savo “we make ourselves” tezę.

Reziumė? Kaip visada, viskas paprasčiau nei atrodo. Atrasti save ir būti savimi. Skirti tam laiko. To nedarant, gyvensite nuo savęs atsietus, svetimus, beaistrius gyvenimus. Čia, žinoma, mano interpretacija.

Jau perskaitęs knygą atradau šį nuotaikingą ir labai informatyvų video, kuris gali patikti ir jums:

Statistika be pagražinimų

Netikėtai pačiam sau labai smagiai suklausiau visą knygą. Autorius, Charles Wheelan, pasakoja savo paties gyvenimo istoriją kaip jis tapo statistikos profesoriumi (nors būdamas studentu nekentė matematikos). Vėliau pateikia didžiausias klaidas istorijoje, dėl kurių mirė žmonės. Pavyzdžiui, estrogeno injekcijos moterims, neteisingai nustačius priežastingumą ir pasekmes, naudojant tikimybinius modelius.

Knyga bus naudinga tiems, kurie jau žino, kas yra tikimybių teorija, statistika ir tyrimai (bent teoriškai), ir nori suprasti kada ką kaip naudoti. Kas yra vidurkis ir kodėl mediana geriau (Bilo Geitso pavyzdys bare). Kaip naudoti regresinius modelius ir kaip sudaroma teisinga, reprezentatyvi imtis.

Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji, jų ryšys ir ryšio interpretacija. Pasitikrinimas, ar tikrai visada nuo amžiaus priklauso svoris ir koks koreliacijos koeficientas. Standartinis nuokrypis, standartinė klaida, kvadratų suma ir nemažai kitų sąvokų.

Kodėl man tai naudinga? Nes rinkodaroje statistika ir tikimybės naudojamos pakankamai dažnai – planuojant media kampaniją ir biudžetus, ieškant segmentavimo būdų ir tiriant apklausų bei online tracking rezultatus. Labai rekomenduoju šią knygą visiems marketingo žmonėms!

Ko NEDARO psichiškai stiprūs žmonės

Amy Torin savo knygoje “13 things mentally strong people don’t do” išvardina visus (gal net ir perdaug) dalykų, kurie šiaip jau trukdo gyventi (ne tokiems pažengusiems ir sąmoningiems) žmonėms. Iš esmės – apie tai, kaip emocijos, poelgiai ir mintys, o tiksliau, jų stebėjimas ir valdymas gali jums padėti tapti geresniais.

Taigi, 13 dalykų ko NEDARO sėkmingi žmonės:

  1. Nešvaisto laiko savęs gailėjimui. Suklydai? Jautiesi neįvertintas? Norisi vaidinti auką? ok, užtenka, dabar važiuok, stumkis, irkis tolyn, nes taip daryti yra destruktyvu.
  2. Neatiduoda savo sprendimų kitiems. Galią priimti, nuspręsti koks tu būsi, valdai Tu. Jei nuspręs kiti, tai jau nebebus tavo sprendimas.
  3. Nebijo pokyčių. Sėkmingi žmonės žino, kad būtent pokyčiai sukuria galimybių langą kažką pakeisti. Jei nesikeis niekas, nesikeis ir jūsų galimybės.
  4. Neužsiciklina ant dalykų, kurių jie neįtakoja ar negali pakeisti. Jūs nekontroliuojate oro, akcijų biržos, tai ir nesisielokit dėl to. Keiskite tai, ką galite keisti.
  5. Nevengia konfliktų ir nesistengia būti visiems malonūs. Įtikdami visiems, nebūsite savimi ir nesukursite nieko tikro.
  6. Nebijo rizikuoti. Rizikuoti pamatuotai, pasveriant galimybes ir rizikos lygį. Vengdami rizikos išvengiate ir galimybių.
  7. Negyvena praeitimi ir nesiskandinda sentimentuose. Taip, žmogus privalo reflektuoti ir išmokti pamokas, tačiau tik tiek. Gyventi prisiminimais, tuo pačiu dažnai gailint savęs yra negerai.
  8. Nekartoja tų pačių klaidų. Reflektuojant, svarstant savo poelgius ir pasekmes, nesunku išmokti pamokas ateičiai.
  9. Nepavydi kitiems žmonėms jų sėkmės. Tai niekada nebus pozityvūs jausmai – atvirkščiai, pavydas šiuo atveju prives prie savigraužos ir pykčio.
  10. Nepasiduoda po pirmos nesėkmės. Edisonas ir jo nesibaigiantys bandymai išrasti elektros lemputę yra ekstremalus pavyzdys, tačiau gyvenime paprastai užtenka mažiau bandymų ir nesėkmių tam, kad pasiekti tikslą.
  11. Nebijo būti vieni. Būdami vieni mes turime galimybę reflektuoti arba tiesiog leisti mintims klaidžioti. Jei visąlaik esate apsuptas žmonių, medijos ir darbo, neturėsite tam galimybių.
  12. Negalvoja, pasaulis jiems skolingas. Niekas jums nieko neskolingas. Nezirzkit, eikit ir darykit, o ne tikėkite kažką kažkodėl gauti veltui.
  13. Nesitiki greitų rezultatų. Nesitiki, kad greit uždirbs daugybę pinigų, kad užaugins įmonę ar pasieks gerą fizinę būklę. Geriems dalykams reikia laiko.

Harari pamokos ir parėdymai 21 amžiui

Yuval Noah Harari yra serijinis bestselerių rašytojas. Iš pradžių Sapiens apie paskutiniuosius 70 000 žmonijos metų su išsamiais paaiškinimais, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip. Vėliau Homo deus – dieviškuosius žmones ir vis didėsiančią atskirtį tarp turtingųjų ir paprastų žmonių. Tai buvo įspūdingi istorijos, modernios filosofijos, biologijos ir neurobiologijos lydiniai.

Šįkart knyga stiliumi panaši į Malcom Gladwell – stumia į racionalaus mąstymo glėbį. Kodėl turtingų tėvų vaikai geriau išsimokslinę? Kodėl žydai, viena mažiausių religijų, taip gerai žinomi pasaulyje. Kodėl jie save taip šlovina? Ar suprantame, kad cukrus nužudo daugiau žmonių nei teroristai?

Žmonės yra neįtikėtinai išradingi. Panašu, kad net ir dirbtinis intelektas nesugebės jų aplenkti. Kas gi sugalvotų kamikadzes?

Keletas išvadų: duomenys, jų panaudojimas ir vis greitėjantis technologijų vystymosi ciklas suteiks galią tiems, kas juos valdys. Taip pat mes per daug pasitikime savo žiniomis, atmintimi ir racionaliu mąstymu. Iš tiesų mes bukėjame. Ir svarbiausia – turime išmokyti save ir savo vaikus KAIP mokytis, o ne KO mokytis. Aplinka keičiasi pernelyg greit – nebeturime prabangos mokytis konkretaus amato.

Ray Dalio taisyklės ir principai

Ray Dalio yra labai turtingas ir sėkmingas žmogus, ir turtus susikrovė valdydamas kitų žmonių ir įmonių pinigus. Nesu tikras kodėl, bet ši jo knyga yra ypač populiari verslininkų tarpe. Kodėl nesu tikras? Nes didžioji dalis išsakytų tiesų yra bendražmogiškos, reikalaujančios maksimalaus atvirumo ir paprastumo.

Parodykite man lyderį, žinomą asmenį, kuris nedeklaruoja ir nerekomenduoja vadovautis bendrosiomis vertybėmis. Labai galimas daiktas, kad aš klystu, tačiau Ray Dalio principai yra knyga, kurios galima ir neskaityti. Atvirumo, paprastumo, griežtumo, skaidrumo, skaitymosi su savimi ir kitais, ir racionalaus mąstymo galima išmokti ir pasisemti ir iš kitų autorių.

Pusvalandžio trukmės Ray Dalio video tiesos:

Sveika organizacija – konkurencinis pranašumas

Patrick Lencioni yra minkštųjų organizacijos kriterijų evangelistas, o jo įmonė Table Group – vieni kiečiausių konsultantų šia tema.

The Advantage knyga labai primena “Svajonių komandos” (arba 5 Dysfunctions of a team), kurią jau aprašiau anksčiau. Esmė tokia: vadovų komanda turi būti tikra komanda. Žinoti vienas kito pažeidžiamumus ir visapusiškai pasitikėti vienas kitu. Nestumdyti atsakomybių ir užduočių vienas ant kito, imti ir daryti tai, kas yra svarbiausia.

Kas yra svarbiausia? Tai, ką apibrėžia ne tik organizacijos misija ir strategija (skiriamas nemažas dėmesys ir joms). Vertybės (bet ne niekam neįdomūs lozungai), o tuomet sudėliojamos pagrindinės užduotys, sugrupuotos į strategines temas.

Paprasta? Teoriška taip. Praktiškai visada viskas sudėtingiau. Manau, kad ši knyga ir šalia jos duodami įrankiai privalomi visiems vadovams. Arba bent jau ši video seka:

Checklistai, kurie išgelbėja gyvybes

Knygą man entuziastingai rekomendavo Algimantas. Aš taip pat entuziastingai ją suskaičiau per porą dienų. Savaime suprantama, kad procesai ir checklistai padeda neužmiršti to, ką jau išmokome daryti gerai ir neprivelti naujų klaidų, bet mes esam žmonės – mėgstam save įtikinti, kad viską ir taip gerai atsimenam ir kad procesų reikia tik didelėms įmonėms.

Autorius, chirurgas onkologas, naudoja pavyzdžius iš aviacijos, statybos ir medicinos, įvardindamas kaip žingsnis po žingsnio įvykdomi sudėtingiausi darbai ar suvaldomi krentantys lėktuvai. Vienas didžiausių minėtų pasiekimų – toks sąrašas reanimacijoje, kuomet penkių punktų seka padeda išvengti uždegimo po operacjos. Skirtumas nuo 60% iki 0%!!! Štai šis sąrašas, dabar jau oficialus Pasaulios sveikatos organizacijos dokumentas:

Savo darbuose naudoju bent du sąrašus. Susitikimų sąrašai, padedantys neužmiršti ir įvykdyti užduotis, o kitas – pasikartojančių darbų checklistai. Galite susikurti atskirus sąrašus klientų laiškų išsiuntimui, svetainės atnaujinimui, susirinkimo eigai.

Ypatingieji – Malcolm Gladwell

Net ir big data neatsakytų į klausimus, kuriuos narplioja Malcolm Gladwell savo knygoje. Taigi, azijiečiai skaičiuoja greičiau ir geriau nei vakariečiai ne dėl to, kad jų intelektas aukštesnis, o dėl to, kad tai lemia kelios dedamosios: kinų kalboje skaičiai suvokiami ir tariami keletą kartų greičiau; azijiečių kultūroje labai stiprus sunkaus darbo kultas, ir kiekvienas vaikas skaičiuoti išmoksta paprastuoju – mokymosi būdu.

Technologinių įmonių vadovai gimę 1954-1955 metais, taigi, kai kompiuterių ir rinkos išsivystymo lygis buvo pakankamas, jie ir jų gebėjimai bei patirtys (10 000 praktikos valandų) buvo kaip tik ten ir tada, kai jų reikėjo. Taip gimė Apple, Microsoft, Oracle ir kiti gigantai.

Pagrindinė knygos idėja tokia. Tam, kad taptum išskirtiniu, turi susikirsti svarbiausi dalykai:

  • Praktika. Turite būti savo srities specialistai. Sukaupkite 10 000 valandų bagažą ir jums vargu ar rasis lygių toje srityje.
  • Aplinkybės ir aplinka, kurioje esate. Vargingai gyvenančių šeimų vaikai mokosi lėčiau. Jų tėvai neturi pinigų būreliams ar papildomiems mokslams. Gimusieji sausio, vasario ir galbūt kovo mėnesį patenka į ledo ritulio lygą. Kiti – ne. Tiesiog neliko vietų.
  • Kultūra. Augant tingioje ir sočioje aplinkoje, sunku priversti save sukaupti reikalinga praktikos kapitalą. Ne emigrantai iš rytų Europos sugeneravo tiek daug sėkmės istorijų JAV.
  • Didžiulė sėkmė. Jos prireiks daug.

Strategijos įgyvendinimas per šešis imperatyvus

Internete netrūksta knygų apie strategijos kūrimą ir diskusijų apie jos įgyvendinimą. Dažnas vadovas žino, kokios klampios gali būti strateginės sesijos arba jų įgyvendinimo supratimas.

Besidomintiems strategijos įrankiais, naujienų šioje knygoje nebus. Čia nesunkiai galima atpažinti Johnson&Scholes, McKinsey 7S, Ashridge mission modelius, o taip pat ir P. Cialdini supratimą apie strategijos formavimą. Būtina paminėti, kad Lietuvoje vadovai daugiausiai dėmesio kreipia į kietuosius parametrus, o minkštuosius, akcentuojamus šioje literatūroje, praleidžia. Štai schema, visos knygos ir proceso stuburas:

Svarbiausia suderinti vertybes, strategiją, misiją ir susiderinti su (vadovų) komanda kokius strateginius projektus, jungiamus į programas įmonė yra pasiruošusi įgyvendinti, o vėliau paversti procesais.