Growth hacker marketing – Ryan Holiday

Vienas nedaugelio autorių, į mano rankas patenkantis jau su trečia savo knyga. Pirmoji buvo Perenial Seller – apie marketingą. Antra – apie stoicizmą. Na, o dabar – ir vėl apie marketingą, tiksliau, apie marketingo indėlį į augimo sėkmę, arba, apskritai, kad marketingas yra viskas, ir tuo pačiu taip giliai suintegruotas į įmonę ar produktą, kad jo kaip ir nebesimato.

Mad Men VS Math man, taip pasakė Ryan Holiday. Nebeveikia bajeris, kai vienas skyrius produktą padaro, o kitas jį reklamuoja. Autorius aiškina, kad sėkmingiausi ir didžiausiu tempu augantys verslai produkto ar paslaugos vystymą sulieja su marketingo ir pardavimų veiksmais taip, kad šie tampa integralia produkto dalimi, taip pasmerkdami jį sėkmei. Atakuodami nišą, iš pradžių patvirtina idėją, problemą (kad ji egzistuoja), o tuomet, išnaudodami pirmuosius, atlaidžiausius vartotojus, stumiasi tolyn.

Tam, kad produktai būtų taip konstruojami, žinokit, reikia ir smegenų ir raumenų. Na, ir dar vieno kito žilo plauko. Reikia skaidrumo ir išsilavinimo, atvirumo organizacijoje. Growt hackeris nėra mistinė pareigybė, tai dažniausiai yra žmogus su daug patirties, geromis psichologijos, marketingo ir verslo plėtros žiniomis. Tuomet iki “Išsiųsta su Y telefono programa, atsisiųsk ir tu” lieka labai nedaug.

Beje, nepainioti su kita tokio pat pavadinimo (lietuvių kalboje) knyga.

Na, o čia – labai tikslus ir geras knygos reziume video pavidalu:

Asmeninių finansų dieta

Pasakysiu atvirai – kažkokia nesąmonė šita knyga. Štai kas nutinka kai nesusitupėjusi milenialsė rašo apie finansus ir reklamuoja knygą kaip rimtą skaitalą, o ne džiaugsmą Instagramo skaitytojams. Gailiuosi, kad nepaskaičiau https://www.goodreads.com/en/book/show/32927009-the-financial-diet prieš pirkdamas. Rašau, kad nepamirščiau apie šį “atradimą” ir galbūt sutaupysiu kam nors laiko ir pinigų, tiek jau čia tos karmos.

Kaip taupyti, anot šios knygos: inventorizuoti ir kategorizuoti keletos mėnesių išlaidas. Pasiimkite banko išrašus ir sugrupuokite kaip tik norite, bet dažniausiai gausis taip: būstas, mokesčiai, transportas, maistas, laisvalaikis, taupymas ir kita. Čia, beje, pagrindinis ir geriausias knygos patarimas.

Vėliau sužinosite, kad spalvų derinimas perkant rūbus ir aksesuarus, baldų pirkimas ir kitos ūkinės veiklos padės skirti taupymui vis didesnę dalį pinigų.

Meh.

Padėkime savo smegenims mokytis!

Ką daryti, kad smegenys geriau dirbtų, greičiau absorbuotų joms pateikiamą informaciją ir kuo ilgiau nesentų? Klausimas, toks, na, šamanų lygio, bent jau iki šiol. John J. Ratey yra psichiatras ir mokslinių knygų autorius, paskutiniu metu labai daug dėmesio skiriantis sporto ir smegenų veiklų ryšiui.

Dėmesiu visą tiriamąją veiklą pavadinti lengvabūdiška, gylis nuneša stogą. Pradėkime nuo aerobinės veiklos, skatinančios greitesnę kraujo apytaką ir pripildančią smegenis ir kitus organus krauju. Žingsnis po žingsnio autorius žeria rimtus, didelio mąsto tyrimus, pavyzdžius ir jų rezultatus, pavyzdžiui, fizinės veiklos mokyklose ryšys su mokymosi rezultatais ir nusikalstamumu arba pasivaikščiojimo gryname ore trukmės ir senatvinės demensijos ryšys.

Pasak autoriaus, neurogenezė – neuronų atsinaujinimas vyksta tik sportuojant, o mokymasis – informacijos apdorojimas ir indeksavimas – tam tikrą laiko tarpą po sporto ir kokybiškai miegant.

Vien tik aerobinių, kitaip dar vadinamų kardio pratimų neužtenka – norint palaikyti kaulų tankį bent minimaliai (ypač moterims), būtini ir jėgos pratimai – čia ir vėl daugybė faktų ir įrodymų, kodėl.

Taigi, koks reziumė? Jei nori išlikti mąstančiu, aktyviu žmogumi, gebančiu mokytis, nori būti produktyvus? Sportuok. Nori išvengti demensijos? Sportuok.

Receptas: vidutiniškai 10.000 žingsnių per dieną, judėti KASDIEN! 2 kartus per savaitę – kardio/aerobiniai pratimai (bėgimas arba greitas ėjimas), bent 1 kartą per savaitę – jėgos treniruotė.

Autoriaus pasisakymas TEDx apie sporto naudą mokyklose:

Trumpas knygos reziume:

Išmokyti savo smegenis mokytis

Iki šiol niekada nepirkau “The Greate Courses” kursų, nes jie man per brangūs, o ir šiaip niekas man jų nerekomendavo. Ir tada, netyčia, benaršydamas Audible archyvą, radau kursą įrašytą kaip garso knygą. Ir pamėginau. Užkabino. Šis kursas – tai paskaitų ciklas, ir, turiu pasakyti, kad žiauriai kokybiškų paskaitų ciklas!

Pradėjome nuo smegenų sandaros ir evoliucijos, tuomet – amnezijos ir tam tikrų hipotezių patvirtinimo, o tuomet, žingsnis po žingsnio autorius dekonstruoja mitus ir tiesas – kas padeda mokytis greičiau ir kokybiškiau, o kas, atvirkščiai, trukdo. Atminties tipai, kaip smegenys perkelia informaciją iš trumpalaikės į ilgalaikę atmintį ir taip tolyn.

Žinoma, miegas ir fizinis aktyvumas taip pat turi didelę įtaką smegenų veiklai, tuo pačiu – ir mokymuisi. Taigi, svarbiausia žinutė? Atraskite savo mokymosi būdą, darykite projektą (dviračiu važiuoti skaitydamas retas kuris išmoksta), mokykitės, praktikuokitės, ilsėkitės, judėkite ir išsimiegokite. Panašu, kad tai ir yra viskas!

Pilnas temų sąrašas yra čia. Jei norite žiūrėti video, galite tai padaryti per Amazon Prime Video.

Išmintingas investuotojas

Benjamin Graham buvo vienas kiečiausių investuotojų. Apie jį žinotumėte ir jūs, tik taip jau nutiko, kad vienas jo gabus mokinys tapo labiau žinomu ir sėkmingu, ir visą dėmesį susirinko sau. Tas mokinys, savaime suprantama, yra Omahos pranašas Warren Buffet.

Ši knyga parašyta netrukus po antro pasaulinio karo ir buvo keletą kartų pildyta, galbūt dėl to neapleidžia jausmas, kad turinys visiškai nepasenęs. B. Graham pabrėžia skirtumą tarp spekuliavimo ir investavimo į vertės didinimą, o vėliau aiškina kaip atskirti gerai valdomas įmones nuo blogų, kaip vertinti jų finansines ataskaitas ir išvengti Mr. Market (pono Rinkos) neracionalių pagundų.

Kaip ir kiti iškilieji investuotojai, autorius nurodo, kad dažnai prekiaudami užtikrinsite pelną brokeriams, o besivaikydami didelių pelnų, nemažai prarasite dar ir nesėkmingoms, rizikingoms ir pervertintoms akcijoms. Todėl racionaliausias pasirinkimas – lėtas, dėmesingas darbas atsirenkant įmonių akcijas ir fondus ir nuolatinis, periodinis investavimas į juos. Taip galima pasiekti 10 ar 15% pelningumą, didesnius lūkesčius paliekant rizikuoti linkusiems svajokliams. Labai primena John. C Bogle ir jo patarimus “Mažojoje knygoje apie sveiko proto investavimą“.

Labai išsamus knygos aprašymas čia: https://www.valuewalk.com/2019/01/great-summary-intelligent-investor-book/

Flow. Pasiekti laimę.

Laimė nėra malonumas. Dažnai galvojame, kad laimė yra tai, kas bus “tada, kažkada, kai padarysiu tą ar aną”. Skaitydamas stoicizmo veikėjus bei saviugdos knygas, vis dažniau rasdavau nuorodų ir į neištariamos pavardės psichologą mokslininką Mihaly Czikszentmihalyi. Jis yra garsiausias šios srities (optimal experience) specialistas ir termino flow sukūrėjas. Kodėl? Nes daugybė jo intervuotų žmonių būseną įvardino kaip “lengvą plaukiojimą, levitavimą, plaukimą”.

Flow yra patyrę visi – darant tai, kas yra įdomu, reikalauja pastangų ir įgūdžių, prarandama laiko nuovoka, ekstremaliais atvejais pamirštamas alkis ar troškulys. Man taip yra nutikę medžio dirbtuvėse, taip pat tuomet, kai mokiausi programuoti ir kai dirbu savo darbą (marketingas ir verslo plėtra).

Būseną gali patirti turtingi ir vargšai; dirbantys protinį ar fizinį darbą; neįgalieji ir sveiki. Jei norite pasiekti šią būseną ir jau išaugote iš laimės paukštės medžioklės periodo, jums tikrai pavyks.

Autoriaus teigimu, mes dažnai esame ekstremaliuose taškuose: apimti apatijos, nes viskas per lengva, neįdomu ir neprasminga arba kamuojami nerimo, kuomet niekas netenkina, darbas ir situacijos yra labai sudėtingi ir pilni neapibrėžtumų.

Kaip pasiekti flow?

  1. Pasirinkite ir aiškiai apsibrėžkite savo tikslus. Tai gali būti mažas darbelis (pagaminti inkilų) arba didelis tikslas – išmokti programuoti, arba savanoriauti senelių namuose.
  2. Raskite būdus, kaip seksite savo progresą. Tik taip žinosite, kaip jums sekasi siekti tikslo.
  3. Išmokite susikoncentruoti. Išvenkite skambučių, laiškų, pranešimų ar kitų dirgiklių.
  4. Išmokite, įgykite naujų įgūdžių, kurių reikia užduočiai vykdyti.
  5. Nuolat didinkite iššūkį, kad nepatektumėte į nuobodulio zoną.
Image result for mihaly flow chart

Nuo nulio iki eksperto – kaip greitai išmokti naujų dalykų

M. Gladwell savo knygoje “Išskirtys” nurodo, kad per 10.000 valandų galite tapti bet kurios srities ekspertu – inžinierium, muzikantu, mokslininku, specialistu.

Steve “S.J.” Scott specializuojasi įpročių keitimo ir formavimo srityje. Daugybės jo knygų pavadinimai siūlo receptus,tokius kaip “Išsivalyk galvą nuo chaoso”, Išmok mediduoti” ar “Išmok taupyti”.

Knygą turėjau nusipirkęs seniai, kuomet peržiūrinėjau saviugdos skyriaus naujienas. Turiu draugų, teigiančių, jog mano interesų ir pomėgių spektras – smarkiai per platus, tiesiog negaliu sustoti mokytis toliau. Todėl, galvoju, knyga padės suprasti, koks yra naujos disciplinos mokymosi procesas ir kaip jį galima pagreitinti.

Taigi, šeši svarbūs žingsniai:

  1. Nustatykite, koks jūsų mokymosi stilius (vienas iš 7). Galite rasti daugybę testų ieškodami “learning style assesment”.
  2. Pasirinkite VIENĄ įgūdį. Visada bus pagundų “praplėsti apimtį” – nedarykite to. Nerti vašeliu? Pamirškite virbalus, nerkite vašeliu.
  3. Susikurkite mokymosi įprotį ir sistemą. Pavyzdžiui, rytais automobilyje klausyti podcastų (iš geriausių autoriu), savaitgaliais skaityti knygą ar žiūrėti video ta tema.
  4. Užsirašinėkite pastabas. Ne viską, o esmę – pagrindinius žodžius ar terminus. Tiks popierius ir pieštukas, retais atvejais – išmanus telefonas (nes šalia Notes apps’o dar daugybė pagundų).
  5. Imkitės projekto, kuriame būtų išnaudotas įgūdis – taip ne tik išmėginsite teoriją, bet ir per praktiką automatizuosite įgūdį.
  6. Paverskite tai rutina. Suskaidykite įgūdžiui reikalingus veiksmus į mažiausias dalis ir kasdien stumkitės tolyn mažais žingsneliais.

Kas jums trukdys?

  • Sunku pradėti, atidėliojimas
  • Nerandu laiko
  • Nenumesti mokymosi po keletos dienų
  • Nenuoseklumas – šokinėsite nuo šaltinio prie šaltinio, blogo, podcastų.
  • FOMO – fear of missing out – jūsų interesų ir idėjų sąrašas gerokai platesnis nei galimybės. Pasirinkite ne daugiau 5 prioritetų artimiausiems metams.
  • Jūsų nepalaikys aplinkiniai. Jei neprašysite ir neįtikinsite, kad jums reikia palaikymo.

Didžiųjų pasaulio jėgų užkeikimas

John J. Mearsheimer šią knygą (The tragedy of Great Power Politics) parašė dar 2001 metais ir nuo to laiko savo kolegų, tarptautinių santykių specialistų yra tarkuojamas už siauroką požiūrį ir kai kuriuos teiginius (kad JAV nėra globalus hegemonas, kad Europoje ir Azijoje nusistovėjo jėgų pusiausvyra ir t.t.).

Pats nustebau, kai pamačiau, kad ši knyga – jau septinta mano sąraše apie geopolitiką. Prieš tai buvo G. Friedman (dvi knygos), T. Marshall, N. Chomsky, H. Kissinger, R. Sharma, na o Z. Brzezinski perskaičiau dar prieš tai, kai turėjau šią svetainę. Kodėl tiek daug skaitau apie geopolitiką? Iš vienos pusės, įdomu suprasti, kas iš tiesų vyksta ten, už “mūsų kaimo ribos”. Iš kitos pusės – jau seniai žinoma tiesa, kad karyba ir aukštoji politika yra geri verslo strategų mokytojai.

Šiose knygose idėjos lyg ir kartojasi, ypač Mearsheimer, Marshall ir Friedman, kurie į jėgų pusiausvyrą žvelgia iš neutralių pozicijų ir bando paaiškinti logiškai kurios didžiosios jėgos kokių veiksmų imsis tam, kad apsaugoti savo pozicijas. Pavyzdžiui, naratyvas apie Rusiją: iš vakarų pusės didžiausia jėga (JAV/NATO) priartėjo pernelyg arti ir kelia didelę grėsmę, todėl ši imasi priemonių šiai rizikai mažinti (bazės įkūrimas arti JAV, neužšąlančių uostų atsikariavimas, tolesnio nuotolio raketų kūrimas, susitarimai su partneriais.

Mearsheimer pateikia pavyzdžius iš daugmaž 200 metų perspektyvos, suteikdamas strategijoms pavadinimus: jėgų balansavimas (Prūsija prieš Rusiją; JAV prieš Rusiją), atsakomybės perleidimas (JK tikėjosi, kad Prancūzija susitvarkys su Vokietija), nuotolinis balansavimas (autorius nuotoliniu balansuotoju įvardina JAV) ir susivienijimai (siekiant balansuoti jėgas arba apsaugoti skirtingus frontus).

Tiek G. Friedman, tiek J. Mearsheimer atveju, perskaitęs knygą, didžiąją politiką imi interpretuoti kitaip, su mažiau emocijų, bandydamas įžvelgti elgsenos priežastis ir pasaulį matai kitaip. Kas bus toliau – ar Kinija gali tapti jėga, pranoksiančia Japonijos ir JAV pajėgas rytuose? Kokių veiksmų imsis Rusija, siekdama išvengti NATO grėsmės? Ar NATO atsiras daugiau jėgų nei JAV? Ar įmanoma, kad pasaulyje tarp didžiųjų jėgų būtų pusiausvyra?

Titanų įrankiai

Timothy Ferris yra gerai nurautas veikėjas. Skaičiau jo “4 valandų darbo savaitė”, “4 valandos kūnui”, atėjo laikas ir šiai, siaubingai storai, knygai.

Nors knyga padalinta į sveikatos, pinigų ir išminties dalis, jos esmė – daugybės žmonių, kurie savo gyvenime yra pasiekę DAUG, interviu. Gavę Timo klausimyną (arba atsakė į klausimus gyvai jo podcastuose), jie atsakė kokias knygas rekomenduoja kitiems, kaip planuoja savo dieną ir kas jiems padeda pasiekti savo tikslų.

Pats autorius pridėjo savo pamokas apie meditavimą, investavimą ir discipliną, dažnai antrindamas ir savo pašnekovams apie tam tikrus atradimus. Nėra universalios formulės kaip būti sėkmingu, tačiau, panašu, kad daug pasiekusių žmonių tarpe labai daug dėmesio skiriama maistui, miegui, sportui, meditacijai ir disciplinai.

Kam skirta knyga? Norintiems keistis, jaustis geriau ir pasiekti daugiau ir mėgstantiems mokytis iš kitų. Aš pats jaučiuosi nusivylęs, nes (beveik) nieko naujo nesužinojau. Tiesa, savo knygų wishlist papildžiau bent penkiomis pašnekovų rekomenduotomis knygomis.

Trigeriai

Marshall Goldsmith yra vadovų koučeris ir lyderystės konsultantas, kuris parašė (šią) knygą apie tai, kaip pasiekti savo tikslų, išvengiant išorinių ir vidinių dirgiklių.

Paprastai veikimo seka yra tokia: trigeris, reakcija, veiksmas, rezultatas. Pavyzdys: trigers: telefonas suvibruoja, gauta FB žinutė; reakcija: noriu pažiūrėti kas ir ką parašė; veiksmas: paimti ir atrakinti telefoną, pažiūrėti žinutę, tuomet dar kitas žinutes ir naujienas; rezultatas: esate atitrauktas nuo darbo ar kitos veiklos. Produktų ir paslaugų kūrėjai deda labai daug pastangų, kad būtent toks įpročio formavimo ratas užsisuktų, ir jų produktas (pvz, Facebook) gautų daugiau aktyvių vartotojų, praleisto laiko ir pan.

Ką daryti, kad būtų kitaip, kad būtų geriau? Motyvacijos neužtenka – reikia ir žinių, ir gebėjimų atsispirti stimuliavimui (dirgikliams, trigeriams). Visų pirma, aplinka. Jei aplinkos nekontroliuote jūs, aplinka kontroliuoja jus.

Antra, turite suprasti skirtumą tarp disciplinos ir kontrolės. Disciplina padeda siekti norimo elgesio (ir rezultato). O kontrolė padeda išvengti neigiamo, nenorimo elgesio.

Trečia, viešai pasisakykite ko vengiate ir ko siekiate. Pavyzdžiui, kad metate rūkyti, ar pradedate sportuoti – viešas įsipareigojimas yra vienas didžiausių motyvatorių.

Na, ir paskutinis, ko gero, svarbiausias elementas – grįžtamasis ryšys, analizuojantis priklausomybę tarp elgesio ir išorės. Analizuodami šį ryšį, galite koreguoti aplinką ir savo elgesį ir kryptingiau siekti savo tikslų.