Flow. Pasiekti laimę.

Laimė nėra malonumas. Dažnai galvojame, kad laimė yra tai, kas bus “tada, kažkada, kai padarysiu tą ar aną”. Skaitydamas stoicizmo veikėjus bei saviugdos knygas, vis dažniau rasdavau nuorodų ir į neištariamos pavardės psichologą mokslininką Mihaly Czikszentmihalyi. Jis yra garsiausias šios srities (optimal experience) specialistas ir termino flow sukūrėjas. Kodėl? Nes daugybė jo intervuotų žmonių būseną įvardino kaip “lengvą plaukiojimą, levitavimą, plaukimą”.

Flow yra patyrę visi – darant tai, kas yra įdomu, reikalauja pastangų ir įgūdžių, prarandama laiko nuovoka, ekstremaliais atvejais pamirštamas alkis ar troškulys. Man taip yra nutikę medžio dirbtuvėse, kai mokiausi programuoti ir kai dirbu savo darbą (verslo plėtra).

Būseną gali patirti turtingi ir vargšai; dirbantys protinį ar fizinį darbą; neįgalieji ir sveiki. Jei norite pasiekti šią būseną ir jau išaugote iš laimės paukštės medžioklės periodo, jums tikrai pavyks.

Autoriaus teigimu, mes dažnai esame ekstremaliuose taškuose: apimti apatijos, nes viskas per lengva, neįdomu ir neprasminga arba kamuojami nerimo, kuomet niekas netenkina, darbas ir situacijos yra labai sudėtingi ir pilni neapibrėžtumų.

Kaip pasiekti flow?

  1. Pasirinkite ir aiškiai apsibrėžkite savo tikslus. Tai gali būti mažas darbelis (pagaminti inkilų) arba didelis tikslas – išmokti programuoti, arba savanoriauti senelių namuose.
  2. Raskite būdus, kaip seksite savo progresą. Tik taip žinosite, kaip jums sekasi siekti tikslo.
  3. Išmokite susikoncentruoti. Išvenkite skambučių, laiškų, pranešimų ar kitų dirgiklių.
  4. Išmokite, įgykite naujų įgūdžių, kurių reikia užduočiai vykdyti.
  5. Nuolat didinkite iššūkį, kad nepatektumėte į nuobodulio zoną.
Image result for mihaly flow chart

Nuo nulio iki eksperto – kaip greitai išmokti naujų dalykų

M. Gladwell savo knygoje “Išskirtys” nurodo, kad per 10.000 valandų galite tapti bet kurios srities ekspertu – inžinierium, muzikantu, mokslininku, specialistu.

Steve “S.J.” Scott specializuojasi įpročių keitimo ir formavimo srityje. Daugybės jo knygų pavadinimai siūlo receptus,tokius kaip “Išsivalyk galvą nuo chaoso”, Išmok mediduoti” ar “Išmok taupyti”.

Knygą turėjau nusipirkęs seniai, kuomet peržiūrinėjau saviugdos skyriaus naujienas. Turiu draugų, teigiančių, jog mano interesų ir pomėgių spektras – smarkiai per platus, tiesiog negaliu sustoti mokytis toliau. Todėl, galvoju, knyga padės suprasti, koks yra naujos disciplinos mokymosi procesas ir kaip jį galima pagreitinti.

Taigi, šeši svarbūs žingsniai:

  1. Nustatykite, koks jūsų mokymosi stilius (vienas iš 7). Galite rasti daugybę testų ieškodami “learning style assesment”.
  2. Pasirinkite VIENĄ įgūdį. Visada bus pagundų “praplėsti apimtį” – nedarykite to. Nerti vašeliu? Pamirškite virbalus, nerkite vašeliu.
  3. Susikurkite mokymosi įprotį ir sistemą. Pavyzdžiui, rytais automobilyje klausyti podcastų (iš geriausių autoriu), savaitgaliais skaityti knygą ar žiūrėti video ta tema.
  4. Užsirašinėkite pastabas. Ne viską, o esmę – pagrindinius žodžius ar terminus. Tiks popierius ir pieštukas, retais atvejais – išmanus telefonas (nes šalia Notes apps’o dar daugybė pagundų).
  5. Imkitės projekto, kuriame būtų išnaudotas įgūdis – taip ne tik išmėginsite teoriją, bet ir per praktiką automatizuosite įgūdį.
  6. Paverskite tai rutina. Suskaidykite įgūdžiui reikalingus veiksmus į mažiausias dalis ir kasdien stumkitės tolyn mažais žingsneliais.

Kas jums trukdys?

  • Sunku pradėti, atidėliojimas
  • Nerandu laiko
  • Nenumesti mokymosi po keletos dienų
  • Nenuoseklumas – šokinėsite nuo šaltinio prie šaltinio, blogo, podcastų.
  • FOMO – fear of missing out – jūsų interesų ir idėjų sąrašas gerokai platesnis nei galimybės. Pasirinkite ne daugiau 5 prioritetų artimiausiems metams.
  • Jūsų nepalaikys aplinkiniai. Jei neprašysite ir neįtikinsite, kad jums reikia palaikymo.

Didžiųjų pasaulio jėgų užkeikimas

John J. Mearsheimer šią knygą (The tragedy of Great Power Politics) parašė dar 2001 metais ir nuo to laiko savo kolegų, tarptautinių santykių specialistų yra tarkuojamas už siauroką požiūrį ir kai kuriuos teiginius (kad JAV nėra globalus hegemonas, kad Europoje ir Azijoje nusistovėjo jėgų pusiausvyra ir t.t.).

Pats nustebau, kai pamačiau, kad ši knyga – jau septinta mano sąraše apie geopolitiką. Prieš tai buvo G. Friedman (dvi knygos), T. Marshall, N. Chomsky, H. Kissinger, R. Sharma, na o Z. Brzezinski perskaičiau dar prieš tai, kai turėjau šią svetainę. Kodėl tiek daug skaitau apie geopolitiką? Iš vienos pusės, įdomu suprasti, kas iš tiesų vyksta ten, už “mūsų kaimo ribos”. Iš kitos pusės – jau seniai žinoma tiesa, kad karyba ir aukštoji politika yra geri verslo strategų mokytojai.

Šiose knygose idėjos lyg ir kartojasi, ypač Mearsheimer, Marshall ir Friedman, kurie į jėgų pusiausvyrą žvelgia iš neutralių pozicijų ir bando paaiškinti logiškai kurios didžiosios jėgos kokių veiksmų imsis tam, kad apsaugoti savo pozicijas. Pavyzdžiui, naratyvas apie Rusiją: iš vakarų pusės didžiausia jėga (JAV/NATO) priartėjo pernelyg arti ir kelia didelę grėsmę, todėl ši imasi priemonių šiai rizikai mažinti (bazės įkūrimas arti JAV, neužšąlančių uostų atsikariavimas, tolesnio nuotolio raketų kūrimas, susitarimai su partneriais.

Mearsheimer pateikia pavyzdžius iš daugmaž 200 metų perspektyvos, suteikdamas strategijoms pavadinimus: jėgų balansavimas (Prūsija prieš Rusiją; JAV prieš Rusiją), atsakomybės perleidimas (JK tikėjosi, kad Prancūzija susitvarkys su Vokietija), nuotolinis balansavimas (autorius nuotoliniu balansuotoju įvardina JAV) ir susivienijimai (siekiant balansuoti jėgas arba apsaugoti skirtingus frontus).

Tiek G. Friedman, tiek J. Mearsheimer atveju, perskaitęs knygą, didžiąją politiką imi interpretuoti kitaip, su mažiau emocijų, bandydamas įžvelgti elgsenos priežastis ir pasaulį matai kitaip. Kas bus toliau – ar Kinija gali tapti jėga, pranoksiančia Japonijos ir JAV pajėgas rytuose? Kokių veiksmų imsis Rusija, siekdama išvengti NATO grėsmės? Ar NATO atsiras daugiau jėgų nei JAV? Ar įmanoma, kad pasaulyje tarp didžiųjų jėgų būtų pusiausvyra?

Titanų įrankiai

Timothy Ferris yra gerai nurautas veikėjas. Skaičiau jo “4 valandų darbo savaitė”, “4 valandos kūnui”, atėjo laikas ir šiai, siaubingai storai, knygai.

Nors knyga padalinta į sveikatos, pinigų ir išminties dalis, jos esmė – daugybės žmonių, kurie savo gyvenime yra pasiekę DAUG, interviu. Gavę Timo klausimyną (arba atsakė į klausimus gyvai jo podcastuose), jie atsakė kokias knygas rekomenduoja kitiems, kaip planuoja savo dieną ir kas jiems padeda pasiekti savo tikslų.

Pats autorius pridėjo savo pamokas apie meditavimą, investavimą ir discipliną, dažnai antrindamas ir savo pašnekovams apie tam tikrus atradimus. Nėra universalios formulės kaip būti sėkmingu, tačiau, panašu, kad daug pasiekusių žmonių tarpe labai daug dėmesio skiriama maistui, miegui, sportui, meditacijai ir disciplinai.

Kam skirta knyga? Norintiems keistis, jaustis geriau ir pasiekti daugiau ir mėgstantiems mokytis iš kitų. Aš pats jaučiuosi nusivylęs, nes (beveik) nieko naujo nesužinojau. Tiesa, savo knygų wishlist papildžiau bent penkiomis pašnekovų rekomenduotomis knygomis.

Trigeriai

Marshall Goldsmith yra vadovų koučeris ir lyderystės konsultantas, kuris parašė (šią) knygą apie tai, kaip pasiekti savo tikslų, išvengiant išorinių ir vidinių dirgiklių.

Paprastai veikimo seka yra tokia: trigeris, reakcija, veiksmas, rezultatas. Pavyzdys: trigers: telefonas suvibruoja, gauta FB žinutė; reakcija: noriu pažiūrėti kas ir ką parašė; veiksmas: paimti ir atrakinti telefoną, pažiūrėti žinutę, tuomet dar kitas žinutes ir naujienas; rezultatas: esate atitrauktas nuo darbo ar kitos veiklos. Produktų ir paslaugų kūrėjai deda labai daug pastangų, kad būtent toks įpročio formavimo ratas užsisuktų, ir jų produktas (pvz, Facebook) gautų daugiau aktyvių vartotojų, praleisto laiko ir pan.

Ką daryti, kad būtų kitaip, kad būtų geriau? Motyvacijos neužtenka – reikia ir žinių, ir gebėjimų atsispirti stimuliavimui (dirgikliams, trigeriams). Visų pirma, aplinka. Jei aplinkos nekontroliuote jūs, aplinka kontroliuoja jus.

Antra, turite suprasti skirtumą tarp disciplinos ir kontrolės. Disciplina padeda siekti norimo elgesio (ir rezultato). O kontrolė padeda išvengti neigiamo, nenorimo elgesio.

Trečia, viešai pasisakykite ko vengiate ir ko siekiate. Pavyzdžiui, kad metate rūkyti, ar pradedate sportuoti – viešas įsipareigojimas yra vienas didžiausių motyvatorių.

Na, ir paskutinis, ko gero, svarbiausias elementas – grįžtamasis ryšys, analizuojantis priklausomybę tarp elgesio ir išorės. Analizuodami šį ryšį, galite koreguoti aplinką ir savo elgesį ir kryptingiau siekti savo tikslų.

Aiškiai pasakyti tai, ką nori pasakyti.

Joel Schwartzberg yra komunikavimo profesionalas, konsultuojantis įmones ir vadovus apie tai, kaip reikia aiškiai, suprantamai, paprastai ir gerai pristatyti savo idėjas ir rašyti kalbas. Jo knyga netrumpu pavadinimu Get to the Point!: Sharpen Your Message and Make Your Words Matter paprastai ir aiškiai paaiškina kuo skiriasi tema, idėja ir esmė (point). Pastaroji savyje turi pasiūlymą kaip spręsti keliamą klausimą ar problemą.

Pavyzdžiui, “interneto svetainės lankytojų skaičius sumažėjo, todėl aš siūlau (rekomenduoju) investuoti į reklamą kanale X.” Labai dažnai susirinkimuose žmonės stringa ir kankina vienas kitą gaišindami laiką, nes nėra pasiruošę pateikti siūlymą, kelia problemą, ar diskutuoja tema ir nukrypsta į ilgas diskusijas.

Beje, nukrypimas “į lankas” ir bereikalingas kalbėjimas yra viena didžiausių ydų mano aplinkoje, įskaitant ir mane patį. Reikia išmokti neskubėti, neužkalbėti paties savęs ir kitų, daryti ilgesnes pauzes ir prieš sakant ką nors viešai, geriau apmąstyti tai, ką sakome.

Savaime suprantama, suformuluoti esmę nėra lengva – daug lengviau “kažką pakalbėti”, nei skirti pakankamai dėmesio ir laiko tam, atsakyti pačiam sau į klausimą “tai ką aš noriu tuo pasakyti?”

Ugdyti dėmesingumą ir koncentraciją

Damon Zahariades, knygos autorius, jau senokai gilinasi į žmonių produktyvumo klausimus. Ši knyga skirta dėmesio koncentracijai darbe. Patys svarbiausi (man) pasirodė šie:

  • miegas (streso hormono, kortizolio, lygis mažinamas miegant)
  • aplinka – šviesa, garsas, temperatūra.
  • trikdžiai – telefonai, kompai, soc tinklai, žinutės (išjungti ir grįžti prie jų suplanuotu laiku)
  • trukdžiai – žmonės, a.k.a. kolegos ir ką su tuo daryti.
  • noras būti tobulam (grįžinėjimas prie prieš tai buvusios pastraipos ir jos dailinimas) išsunkia energiją.
  • susitikimai ir susirinkimai – kada ir kaip juos planuoti
  • dienotvarkė – dirbti tuomet, kuomet esi produktyvus, susitikinėti tuomet, kai esi lėtesnis.

Kokia gyvenimo prasmė? Kursas apie egzistencializmą.

Peržiūrėję mano skaitytų knygų sąrašą, rasite ne vieną knygą saviugdai ir gyvenimo prasmės paieškai. Taigi, tęsiu toliau. Ši garso knyga jau kurį laiką tykojo manęs būdama wishlite. Ją parašė Teksaso universiteto profesorius Robert C. Solomon.

Taigi, egzistencializmas yra filosofijos kryptis, bandanti atsakyti į klausimą “kokia yra gyvenimo, žmogaus būties prasmė ir koks gyvenimo tikslas”. Galima kapstytis giliai, t.y., seniai, iki pat Heraklito, pakeliui sutinkant Sokratą, Augustiną, nepamirštant F. Kafka ir F. Dostoyevsky. Tiesa, šiame kurse profesorius apsiriboja moderniaisiais filosofais – Søren Kierkegaard (vienas iš žinomiausių krypties atstovų, labai religingas), ateistai Friedrich Nietzsche ir Martin Heidegger (nacis), Albert Camus (humanitaras), and Jean-Paul Sartre (ateistas, marksistas). Labai įvairi publika, platus ir koncepcijų spektras – nuo gaujos, bandos jausmo ir priklausymo jai iki totalaus individualumo.

Įtakingiausias, ko gero, buvo Sartre, kuris iškart po antro pasaulinio karo paskelbė savo “we make ourselves” tezę.

Reziumė? Kaip visada, viskas paprasčiau nei atrodo. Atrasti save ir būti savimi. Skirti tam laiko. To nedarant, gyvensite nuo savęs atsietus, svetimus, beaistrius gyvenimus. Čia, žinoma, mano interpretacija.

Jau perskaitęs knygą atradau šį nuotaikingą ir labai informatyvų video, kuris gali patikti ir jums:

Statistika be pagražinimų

Netikėtai pačiam sau labai smagiai suklausiau visą knygą. Autorius, Charles Wheelan, pasakoja savo paties gyvenimo istoriją kaip jis tapo statistikos profesoriumi (nors būdamas studentu nekentė matematikos). Vėliau pateikia didžiausias klaidas istorijoje, dėl kurių mirė žmonės. Pavyzdžiui, estrogeno injekcijos moterims, neteisingai nustačius priežastingumą ir pasekmes, naudojant tikimybinius modelius.

Knyga bus naudinga tiems, kurie jau žino, kas yra tikimybių teorija, statistika ir tyrimai (bent teoriškai), ir nori suprasti kada ką kaip naudoti. Kas yra vidurkis ir kodėl mediana geriau (Bilo Geitso pavyzdys bare). Kaip naudoti regresinius modelius ir kaip sudaroma teisinga, reprezentatyvi imtis.

Nepriklausomi ir priklausomi kintamieji, jų ryšys ir ryšio interpretacija. Pasitikrinimas, ar tikrai visada nuo amžiaus priklauso svoris ir koks koreliacijos koeficientas. Standartinis nuokrypis, standartinė klaida, kvadratų suma ir nemažai kitų sąvokų.

Kodėl man tai naudinga? Nes rinkodaroje statistika ir tikimybės naudojamos pakankamai dažnai – planuojant media kampaniją ir biudžetus, ieškant segmentavimo būdų ir tiriant apklausų bei online tracking rezultatus. Labai rekomenduoju šią knygą visiems marketingo žmonėms!

Ko NEDARO psichiškai stiprūs žmonės

Amy Torin savo knygoje “13 things mentally strong people don’t do” išvardina visus (gal net ir perdaug) dalykų, kurie šiaip jau trukdo gyventi (ne tokiems pažengusiems ir sąmoningiems) žmonėms. Iš esmės – apie tai, kaip emocijos, poelgiai ir mintys, o tiksliau, jų stebėjimas ir valdymas gali jums padėti tapti geresniais.

Taigi, 13 dalykų ko NEDARO sėkmingi žmonės:

  1. Nešvaisto laiko savęs gailėjimui. Suklydai? Jautiesi neįvertintas? Norisi vaidinti auką? ok, užtenka, dabar važiuok, stumkis, irkis tolyn, nes taip daryti yra destruktyvu.
  2. Neatiduoda savo sprendimų kitiems. Galią priimti, nuspręsti koks tu būsi, valdai Tu. Jei nuspręs kiti, tai jau nebebus tavo sprendimas.
  3. Nebijo pokyčių. Sėkmingi žmonės žino, kad būtent pokyčiai sukuria galimybių langą kažką pakeisti. Jei nesikeis niekas, nesikeis ir jūsų galimybės.
  4. Neužsiciklina ant dalykų, kurių jie neįtakoja ar negali pakeisti. Jūs nekontroliuojate oro, akcijų biržos, tai ir nesisielokit dėl to. Keiskite tai, ką galite keisti.
  5. Nevengia konfliktų ir nesistengia būti visiems malonūs. Įtikdami visiems, nebūsite savimi ir nesukursite nieko tikro.
  6. Nebijo rizikuoti. Rizikuoti pamatuotai, pasveriant galimybes ir rizikos lygį. Vengdami rizikos išvengiate ir galimybių.
  7. Negyvena praeitimi ir nesiskandinda sentimentuose. Taip, žmogus privalo reflektuoti ir išmokti pamokas, tačiau tik tiek. Gyventi prisiminimais, tuo pačiu dažnai gailint savęs yra negerai.
  8. Nekartoja tų pačių klaidų. Reflektuojant, svarstant savo poelgius ir pasekmes, nesunku išmokti pamokas ateičiai.
  9. Nepavydi kitiems žmonėms jų sėkmės. Tai niekada nebus pozityvūs jausmai – atvirkščiai, pavydas šiuo atveju prives prie savigraužos ir pykčio.
  10. Nepasiduoda po pirmos nesėkmės. Edisonas ir jo nesibaigiantys bandymai išrasti elektros lemputę yra ekstremalus pavyzdys, tačiau gyvenime paprastai užtenka mažiau bandymų ir nesėkmių tam, kad pasiekti tikslą.
  11. Nebijo būti vieni. Būdami vieni mes turime galimybę reflektuoti arba tiesiog leisti mintims klaidžioti. Jei visąlaik esate apsuptas žmonių, medijos ir darbo, neturėsite tam galimybių.
  12. Negalvoja, pasaulis jiems skolingas. Niekas jums nieko neskolingas. Nezirzkit, eikit ir darykit, o ne tikėkite kažką kažkodėl gauti veltui.
  13. Nesitiki greitų rezultatų. Nesitiki, kad greit uždirbs daugybę pinigų, kad užaugins įmonę ar pasieks gerą fizinę būklę. Geriems dalykams reikia laiko.