Geriausias Lietuvos produktistas – Mindaugas Kežionis

Tai, kad Mindaugas Kežionis yra geriausias Lietuvos produktistas (na, taip, kalba ėjo apie telekomunikacijų rinką tuo metu), pasakė ne jis, ne aš, o vienas iš konkurentų. Tai, mano supratimu, yra rimtas įvertinimas Mindaugui.

Ką jis veikia? Dirba Tele2. Yra produktų vadovų vadovas, su kuriuo kartais pasikonsultuoju apie produktų valdymą ir procesus ir, tiesą sakant, jo patarimai yra paprasti ir žemiški, o ne teoriniai ir abstraktūs. Pažįstu jį daugiau nei 10 metų ir nė karto nesuabejojau jo profesionalumu.

Vyriausias Agile žynys Lietuvoje

Kažkada prieš keletą metų aš supratau, kad reikia smarkiai ir greitai gilinti žinias apie projektų valdymą. Sudalyvavau kursuose apie klasikinius projektų valdymo metodus (PMBOK, ITIL), ir juose išgirdau apie Agile projektų valdymo pagrindinius principus. Na, galvoju, reikia imt ir Agile. Greit atradau, kad Lietuvoje yra tokia asociacija, ir jai vadovauja Vaidas Adomauskas, kuris operatyviai atsakė į mano laišką ir susitiko papietauti. Sutarėme, kad pusmetį lankysiu jo paskaitas (jis dėstė Agile projektų valdymą VU MIF studentams) ir taip išmoksiu Agile pagrindų. Man patiko ir Vaido mokymo stilius, ir kartą per savaitę lankyti paskaitas kartu su studentais. Vėliau dalyvavau keliuose Agile Lietuva renginiuose, ir vis susiduriu su AgileCoach.lt veikla. Šiuo metu Vaidas sėkmingai vadovauja Worapay įmonei UK, na o mes periodiškai susirašome ir apsikeičiame naujienomis.

FMCG ir pardavimai – Darius Marcinkus

Darius yra mano draugas. Jei man kyla realūs ar filosofiniai klausimai apie FMCG, pardavimus, žmonių, kolektyvo formavimą pardavimams skambinu jam. Dirbo su telekomunikacijų, kokakolos, maisto priedų, alkoholio ir kitais verslais. O laisvalaikiu Darius yra neįsivaizduojamas be motociklų. Jei pamatytumėt, kokie šedevrai gimsta jo galvoje ir garaže, suprastumėte, kiek kantrybės, ištvermės, fantazijos ir jėgų jis sudeda į savo projektus!

Mobilių programėlių dievas ir sprendimų architektas Aurimas Mixas Petrevičius

Mixą pažįstu jau daugiau nei 23 metus – susipažinome dar mokykloje, ir, panašu, kad per netrumpą mūsų pažinties laikotarpį, turėjome nemažai fun. Tai žmogus, kurį drąsiai vadinu savo tikru draugu. Kartu esame įkūrę dvi įmones – vieną daugiau sėkmingą, o vieną startupą su standartine pabaiga:), turime nemažai panašių pomėgių, suprantame vienas kitą iš keleto frazių, ir, kaip kartais pajuokaujame, dar turbūt turėsime ne vieną verslą kartu.

Aurimą/Mixą galiu drąsiai rekomenduoti tiems, kam reikia teisingo, patikimo pagalbininko, konsultanto ir programuotojo, gebančio pasiimti verslo uždavinį ir sugrįžti su sprendimu ir galbūt, galutiniu rezultatu – programos, programėlės, sinchronizacijos, laiko apskaita ir panašūs dalykai yra jo kasdienybė. Pavyzdžiui? Įmonės ir laiko apskaitą tvarkėme su jo daryta programa (tai buvo seniai), radijo stotys naudojo jo programą (magistro diplominis darbas) visai muzikai ir reklamai groti, monimoto.com samdo jį mobiliai programėlei daryti ir taip toliau.

LEAN ir procesai – Lina Šumskaitė

Lina Šumskaitė yra viena kiečiausių LEAN mokytojų ir diegėjų Lietuvoje! Atrodo, ji tam tiesiog sutverta – visada pragmatiška ir greit prisikasa iki esminės priežasties, negesindama gaisrų, todėl retai mokymai ar darbinės sesijos pasiklysta argumentuose (o tai sesijose dažnas reiškinys).

Įmones jį moko ir padeda susitvarkyti su LEAN bendrosiomis metodikomis, o taip pat ir Phase-gate, Kanban, PDCA, Kaizen, Heijunka, VSM (Value Stream Map), X-matrix ir kitais įrankiais. Nesakau, kad jūsų verslui reikia jų visų, galbūt strategijos įgyvendinimui jūs naudojate Balanced Scorecard ar OKR metodus, o X-matrix ne visai jums patinka, tačiau ginklų arsenalo žinojimas jums, kaip vadovui, visada yra naudingas, juolab, kad niekas netrukdo naudoti tik dalį įrankių iš LEAN, o kitą – kitų.

Value Stream Mapping naudojimas įmonės valdyme

The Complete Lean Enterprise: Value Stream Mapping

Su VSM (Value Stream Mapping) susipažinau dirbdamas Rupteloje, LinaLEAN dėka. Ji man rekomendavo šią knygą, kaip geriausią šia tema.

VSM esmė – susidėlioti procesą, prasidedantį nuo kliento taip, kad aiškiai ir vizualiai matytųsi tiek medžiagų, tiek ir informacijos srautai. Susidarius dabartinės padėties žemėlapį, visada kyla minčių, ką reikėtų patobulinti. Tuomet ateina laikas sudaryti ateities, norimos padėties žemėlapį, sprendžiant daugiausiai laiko ar pastangų užimančias pozicijas.

Daugiau apie Value stream mapping galite paskaityti Wikipedia.

Strategic management by Copenhagen Business School

Strategic management by Copenhagen Business School

Pripažinsiu, esu beviltiškas Coursera gerbėjas. Šis kursas, parengtas Copenhagen Business School, beje, kaip ir kiti šios puikios verslo mokykos kursai – strategijos formulavimas ir įgyvendinimas, mane pasiekė labai laiku ir vietoje – esu labai dėkingas jiems už šias kokybiškas žinias.

Keletas įrankių/užrašų, kurie primins apie esminius dalykus:

  • Strateginės situacijos – dažniausiai kiekvieno žaidėjo rezultatai priklauso ne tik nuo jo, bet ir konkurento veiksmų –  Prisoner’s dilemma matrix.
  • Henry Mintzberg išskiria 5 strategijos tipus – beje, H. Mintzberg man buvo didžiulis atradimas, papildantis pilkąsias M. Porter teorijos zonas. Šie tipai nėra iki galo aiškūs konceptai (ypač šablonas ir pozicija), tebūnie tai ateities darbai man pačiam išsiaiškinti geriau.
    • Strategija – planas
      • Microsofto strategija:  Embrace, extend, extinguish.
    • Įviliojimo/nuviliojimo strategija
      • Boeing įspūdingi manevrai įveliant Airbus į didžiausio keleivinio lėktuvo gamybą tam, kad Airbus savo resursus skirtų ten, kol Boeing darys savo slaptus projektus.
    • Strategija kaip šablonas
    • Strategija užimti poziciją, suderinant vidinius ir išorinius veiksnius
    • Strategy kaip perspektyva
  • M. Porter VS H. Mintzberg strategijos teorijos (planned vs deliberate, emergent strategies)
  • Strategija – gebėjimų vystymas (kompetencijų auginimas, vertybės, galimybių paieška), kuomet įmonė investuoja į žmones, talentus, neturėdama jiems tikslių užduočių, tačiau nuolat ieškodama galimybių juos panaudoti naujoms idėjoms.
  • Planuotos, programuotos ir karinės (iki Napoleono) strategijos. Skirtingos paradigmos. Dabar, perskaitęs nemažai knygų apie strategiją, manau, jog viską galima lyginti su karinėmis strategijomis. Planuotos – Sun Tzu, su aiškiais scenarijais ir išeitimis, ir tai, ko gero, yra artima karinėms strategijoms. Programuotos, mano supratimu, yra strategijos, algoritmai, į kuriuos belieka sudėti kintamųjų parametrus, labiau primena Prūsų kariuomenės veiksmus po pralaimėjimų Napoleonui, kuris prieš tai naudojo bottom-up metodus – nurodydamas aplinkybes, tikslus ir siekiamą rezultatą, palikdavo didelę veikimo laisvę tarpinių grandžių vadovams. Rezultatas – nenuspėjami veiksmai, įvarę neviltį priešus, bandančius nuspėti kurią gi planuotą strategiją šįkart naudos Napoleonas.
  • Produktyvumo ribos – reikia suprasti, kad jos yra, neįmanoma išvengti situacijų, kuomet pernelyg didelis efektyvumo skatinimas atneša atvirkštinius rezultatus.
  • Konkuravimas Hyper competition aplinkoje veda į zero sum game, zero margin. Verslas privalo ieškot išsiskyrimo (differentiation) strategijų – estetika, inovacijos, klientų aptarnatvimas ir pan).