Produktai ir verslas – Darius Matuliauskas

Su Darium dar visiški jaunuoliai dirbome LNK TV. Jis programavo svetainę ir kantriai mokė mane. Tai buvo laukinių vakarų laikai – sudėjome Sopranų serialo muziką į svetainę ir taip sėkmingai užlaužėme serverį jau tą patį vakarą; rugsėjo 11 dieną sugebėjom žaibiškai sukonstruoti naujienų srautą pagrindinėje svetainėje. Vėliau mūsų keliai skyrėsi ir vėl susitiko, tačiau, panašu, kad abu pasirinkome tą pačią kryptį – technologijas ir verslą. Darius, skirtingai nei aš, daug investavo į savo ugdymą ir mokslą, o vėliau ir į verslą, kurį pardavė tarptautiniam investuotojui Treatwell, kur iki šiol sėkmingai ir dirba. Darių sutiksite Product Tank Vilnius ir kituose renginiuose, taip pat dažnai lėktuvuose, skrendančiuose tarp Vilniaus, Londono ir Berlyno bei, žinoma, danguje – Darius yra aistringas parasparnių pilotas.

Geriausias Lietuvos produktistas – Mindaugas Kežionis

Tai, kad Mindaugas Kežionis yra geriausias Lietuvos produktistas (na, taip, kalba ėjo apie telekomunikacijų rinką tuo metu), pasakė ne jis, ne aš, o vienas iš konkurentų. Tai, mano supratimu, yra rimtas įvertinimas Mindaugui.

Ką jis veikia? Dirba Tele2. Yra produktų vadovų vadovas, su kuriuo kartais pasikonsultuoju apie produktų valdymą ir procesus ir, tiesą sakant, jo patarimai yra paprasti ir žemiški, o ne teoriniai ir abstraktūs. Pažįstu jį daugiau nei 10 metų ir nė karto nesuabejojau jo profesionalumu.

Vyriausias Agile žynys Lietuvoje

Kažkada prieš keletą metų aš supratau, kad reikia smarkiai ir greitai gilinti žinias apie projektų valdymą. Sudalyvavau kursuose apie klasikinius projektų valdymo metodus (PMBOK, ITIL), ir juose išgirdau apie Agile projektų valdymo pagrindinius principus. Na, galvoju, reikia imt ir Agile. Greit atradau, kad Lietuvoje yra tokia asociacija, ir jai vadovauja Vaidas Adomauskas, kuris operatyviai atsakė į mano laišką ir susitiko papietauti. Sutarėme, kad pusmetį lankysiu jo paskaitas (jis dėstė Agile projektų valdymą VU MIF studentams) ir taip išmoksiu Agile pagrindų. Man patiko ir Vaido mokymo stilius, ir kartą per savaitę lankyti paskaitas kartu su studentais. Vėliau dalyvavau keliuose Agile Lietuva renginiuose, ir vis susiduriu su AgileCoach.lt veikla. Šiuo metu Vaidas sėkmingai vadovauja Worapay įmonei UK, na o mes periodiškai susirašome ir apsikeičiame naujienomis.

Kodėl kai kurios idėjos yra tokios užkrečiančios ir lengvai plinta?

Contagious: how to build word of mouth in the digital age by Jonah Berger

Ši knyga ir Nir Eyal “Hooked”, kurią perskaičiau anksčiau, labai gerai papildo viena kitą. Nir savo knygoje pateikia eigą, procesą, kaip reikia formuoti ir išlaikyti vartotojų įpročius (Hook model: Trigger, Action, Reward, Investment). Jonah, panašiai kaip ir Blue Ocean strategy kūrėjai, ištyrė daugybę sėkmingų ir nebūtinai sėkmingų atvejų ir pateikė savo versiją KODĖL kai kurios idėjos, paslaugos, produktai plito geriau už kitas. Žinoma, kaip ir visada, marketinge WOM (Word Of Mouth) yra pats svarbiausias.

Jonah pateikia savo metodiką STEPPS, nusakančią ko reikia, kad produktas ar paslauga plistų iš lūpų į lūpas virusiniu būdu:

Autorius apie savo knygą:

Knygą galite įsigyti Amazon.

Produkto vizijos ir strategijos kūrimas pagal Roman Pichler

Įrašas nebus trumpas, nes apie gerus dalykus trumpai pasakoti tiesiog nesigauna.

Roman Pichler yra vienas geriausių šiuolaikinių konsultantų, gebančių bendrauti tiek su vadovais, tiek ir su Agile aplinkoje dirbančiomis komandomis. Daugiau apie jį galite skaityti jo puslapyje arba Linkedin profilyje. Jo knygą Strategize pirkau, nes Rupteloje priėmėme sprendimą, jog visas programinės įrangos verslas, įskaitant vystymą, palaikymą,  klientų aptarnavimą ir pardavimus, turi būti vykdomas Agile būdu. Logiškai ir greit priėjome išvados, kad jei verslas planuoja senuoju būdu, to nepakaks pasiekti didelio efektyvumo. Todėl verslas ėmėsi ieškoti įrankių, padėsiančių formuoti produkto viziją, strategiją ir verslo uždavinius.

Trumpai apie seką. Didžioji dalis faktų tikrai nėra jokia naujiena vadovams, tačiau sekos dėlei išvardinsiu viską:

  1. Produkto strategiją sudaro:
  2. Vizija VS Strategija VS Taktiniai veiksmai:
    1. Vizija nurodo, kokį pokytį norima pasiekti ir kodėl produktas egzistuoja.
    2. Strategija vadovaujasi vizija ir nusako kaip bus pasiekta vizija
    3. Taktiniai veiksmai yra žingsniai, detaliai nusakantys kas bus daroma, kad būtų vykdoma strategija. Labai svarbu suprasti, kad taktiniai veiksmai gali įtakoti pokyčius strategijoje!
  3. Labai svarbu, kad įmonės vizija, verslo strategija derėtų su produkto vizija ir strategija:
  4. Produkto vizijos šablonas:
  5. O praplėsta jo versija (remiantis Business model canvas) atrodo taip:
  6. Planuojant produktą, labai svarbu nustatyti ir tai, kaip bus matuojamas jo vystymo progresas. KPI idėjos čia
  7. Darbas su Stakeholders yra viena svarbiausių dalių:
  8. Prioritetai, GE/McKinsey matrica:
  9. Kiekvienas funkcionalumas yra daromas KAŽKAM, pvz, Jonui, 34m buhalteriui, šablonas čia.
  10. Roman pasitelkia Blue Ocean strategiją, kai reikia suformuoti produkto išskirtinumą, pasinaudojant “Eliminate-Reduce-Raise-Create” įrankiu
  11. Kaip nuspręsti, ko visgi produkte reikia, o kas jau yra per daug? – The Kano Model:
  12. Roadmap, strateginis planas, gali būti dviejų tipų:kokį rinktis?
  13. Taip kaip gi atrodo tas Roadmap pagal Roman Pichler?
  14. Kaip dažnai peržiūrėti roadmap?

Vadovavimas produktų vadovams

Managing Product Management: Empowering Your Organization to Produce Competitive Products and Brands by Steven Haines

Pastaruoju metu intensyviai gilinu savo žinias produktų valdymo srityje. Dėl to, kad mūsų regione tragiškai trūksta tokių kompetencijų, vadovų, konsultantų, gebančių sudaryti aiškų planą ką ir kaip daryti, kad įmonėse produktų vadovai visų pirma būtų, o visų antra, būtų naudingi ir efektyvūs.

Dažnas reiškinys, deja, produktų vadovu paskirti vieną iš keletos reikalingų kompetencijų (pvz, tik inžinierinių ar pardavimų) turintį žmogų ir reikalauti besąlygiškos atsakomybės, nesuteikiant duomenų, įrankių, resursų ar, tiesiog, tikslų ir procesų.

Steven Haines yra produktų valdymo korifėjus, turintis solidžią patirtį ir labai kietą supratimą kurioje įmonės vietoje turi būti produktų valdymas. Žinoma, keista skaityti apie kelias dešimtis ar šimtus produktistų įmonėje, tačiau nepaisant mastelio, jo siūlomi metodai yra logiški ir prasmingi. Kurti produktų valdymo kultūrą įmonėse nėra lengva – tai labai  ilgi procesai, reikalaujantys aiškių taisyklių ir, žinoma, investicijų.

Steven Haines apie produktų valdymą:

Jo prezentacija apie produktų valdymą:

Knygą pirkau Amazon.

Įpročius formuojančių produktų kūrimas

Hooked: How to Build Habit-Forming Products by Nir Eyal

Ši knyga ir jos autorius yra įžymybė, gerai žinoma visiems su produktų valdymu susijusiems žmonėms. Skaitant knygą į galvą lenda gerai visiems pažįstami pavyzdžiai – noras atsidaryti Facebook programėlę vos tik atsiranda kelių sekundžių pauzė eilėje ar pokalbyje, sveikų ar žalingų įpročių susiformavimas ir taip toliau.

Knygos esmė, “kablio metodas”  – “The hook model” geriausiai nusakoma paties autoriaus pateikiamoje schemoje:

Benaršydamas radau ir  video, nuosekliai perteikiantį knygos esmines mintis:

Value Stream Mapping naudojimas įmonės valdyme

The Complete Lean Enterprise: Value Stream Mapping

Su VSM (Value Stream Mapping) susipažinau dirbdamas Rupteloje, LinaLEAN dėka. Ji man rekomendavo šią knygą, kaip geriausią šia tema.

VSM esmė – susidėlioti procesą, prasidedantį nuo kliento taip, kad aiškiai ir vizualiai matytųsi tiek medžiagų, tiek ir informacijos srautai. Susidarius dabartinės padėties žemėlapį, visada kyla minčių, ką reikėtų patobulinti. Tuomet ateina laikas sudaryti ateities, norimos padėties žemėlapį, sprendžiant daugiausiai laiko ar pastangų užimančias pozicijas.

Daugiau apie Value stream mapping galite paskaityti Wikipedia.

Clayton Christensen – inovatorių dilema

Innovator’s dilemma by Clayton Christensen

Keletas momentų, perskaitytų knygoje, nepaleidža ilgai. Atrodo paprasti atradimai, padaryti tyrinėjant neilgą, bet didžiuliu tempu besivysčiusią technologijų rinką. Lyginamos Disruptive VS Incremental inovacijos ir jų ilgalaikiai rezultatai. Savaime suprantama, incremental tipo inovacijos ilgainiui pralaimės disruptive idėjoms ir žaidėjams. Clayton yra tikrai kietas konsultantas ir dirbęs ne su viena įmone, todėl jo praktinės patirtys yra neįkainojamos aiškinantis kodėl didelėms įmonėms yra taip sunku pasiekti disruptive inovacijų. Jos per didelės, jų rinkos didelės, akcininkų apetitas didelis, todėl nauji, aiškaus business case arba ROI neturintys projektai bus nepelningi (galimai ir dėl didesnio OPEX). Jiems nišinės rinkos yra tiesiog neįdomios. Kol nesmūgiuoja iš apačios. Štai kodėl didieji samdo skautus, aktyviai neršiančius startupų ekosistemas ir besidairančius naujų verslų. Štai kodėl didieji tiek daug investuoja į mažų įmonių įsigijimus!

Tiesa, keista smulkmena – knyga pirmąkart buvo išspausdinta 1997 metais. Prieš 20 metų! O nemaža dalis MBA studijų iki šiol aktyviai stumia incremental inovacijų paradigmą kaip baisiai efektyvią ir vienintelį pragmatišką pasirinkimą!

Autoriaus knygos knygos svetainė.  O čia – smagus video apie knygą:

Crossing the chasm – Geoffrey Moore

Nesiryžau versti pavadinimo į lietuvių kalbą:)

Šią knygą radau begūglindamas knygas technologinių įmonių vadovams ir produktų vadovams. Ši knyga bveik visuose sąrašuose buvo TOP5.

Na, o dabar, jau perskaitęs, galiu įvardinti, kodėl. Standartiškai technologijos vystosi S formos kreive – pradžia, vystymas, plateau fazė, na ir natūrali mirtis. Tie, kas mąsto galva ir toliau nei kitų metų pelnas, rūpinasi bent dviem technologijos bangomis į priekį.

Ką rašo G. Moore savo paprastu, aišku, gražiu stiliumi, kad kiekviena technologija ar inovacija susiduria su nemažu tarpu tarp Early adopters ir Early Majority auditorijų. Kodėl? Todėl, kad Word Of Mouth komunikacija tarp šitų grupių nevyksta. O nevyksta, nes jos neturi apie ką bendrauti, jų poreikiai, problemos ir jų sprendimai yra skirtingi!