Author: bruno

Posted on

Kaip uždirbti iš akcijų – William J. O’Neill

Kai pradėjau dirbti INVL Asset Management, iškart supratau, jog neišvengiamai išmoksiu visokių įdomybių – akcijų, obligacijų rinkos, skirtingos turto klasės, na, ir žinoma, taupyti bei investuoti pačiam.

Viena pirmųjų knygų ir buvo ši – “Kaip uždirbti iš akcijų“. Užmačiau ją pas investuok.org, ir iškart nusipirkau. Kadangi dar nebuvau girdėjęs apie CAN SLIM investavimo strategiją, pradžioje nusigandau, išvydęs begalę akcijų kainų grafikų – jau žinojau, kas yra techninė analizė. Atsikvėpiau, supratęs, kad vėliau bus nemažai rašoma ir apie fundamentinius rodiklius.

CAN SLIM yra metodas, skirtas įvertinti akcijų galimybę uždirbti grąžą:

C = didelis arba augantis dabartinis ketvirčio pelnas ir pardavimai, tenkantys vienai akcijai
A = metinis pelno didėjimas: ieškokite didelio augimo
N = naujesnės bendrovės, nauji produktai, naujoviška vadyba, naujos aukštumos iš teisingai suformuotos grafiko baimės
S = pasiūla ir paklausa: svarbiausiais momentais turi būti didelė paklausa
L = lyderis ar apkiautėlis: kokios jūsų akcijos?
I = institucinis palaikymas
M = rinkos kryptis: kaip ją nustatyti

Svetainėje investors.com pateikiamos apžvalgos ir CAN SLIM rodikliai, o knygos pažadai yra tokie:

  • Patikrintus būdus, kaip rasti sėkmingas akcijas, kol jų kaina stipriai nepašoko
  • Patarimus, kaip atsirinkti geriausius investicinius ir ETF fondus
  • Kaip susidaryti pirkimo-pardavimo taisykles ir kaip apriboti riziką (su konkrečiomis rekomendacijomis)
  • 100 didelių, spalvotų grafikų, kurie padės jums pastebėti pelningiausias šiandienos kryptis (iš viso knygoje 275 grafikai su paaiškinimais)
  • Išsamų akcijų grafikų skaitymo ir analizės kursą
  • Strategijas, padėsiančias išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų

Internetas yra pilnas aprašymų ir filmukų apie CAN SLIM:

 

Posted on

Kaip Čingis Chanas modernų pasaulį kūrė

Genghis Khan and the Making of the Modern World – Jack Weatherford

Pripažinsiu, kad nors istorija ir geopolitika man yra įdomi, apie Mongolų imperiją aš žinojau nedaug. Mes, Lietuviai, geriau žinome karinguosius Totorius, dažnai painiojamus su mongolais (nes totoriai ir yra viena iš mongolų genčių).

Temüjin Borjigin gimė didelėje, kaip ir įprasta, šeimoje. Kai žuvo tėvas, niekas iš gentainių nenorėjo prisiimti jo motinos ir krūvos vaikų – tiesiog nebūtų išmaitinę. Palikta likimo valioje, ji ne tik išsaugojo visus savo vaikus, bet ir įskiepijo karingą dvasią jiems. Čingis Chanas sukūrė neįtikėtino dydžio modernią valstybę. Pirmasis užkariavo Bagdadą, sukūrė naujų karybos strategijų ir puikiai išnaudojo prekybos ir logistikos tinklus savo ir šalies naudai.

Tikiu, kad kraujo upės, kurias jis paliko po savęs, atnešė daug skausmo ir sudaužytų gyvenimų. Kitavertus, pasaulyje, kuriame tuo metu krikščionys dievo vardu rėžė galvas ir degino žmones laužuose, o lietuviai daužėsi vėzdais apylinkėse ir sudarinėjo sutartis su Čingis Chano anūkais.

Iš kitos pusės, mongolai, ypač vėlesniuoju laikotarpiu, įvedė daugybę modernaus pasaulio naujovių: popierinius pinigus, toleranciją religijoms, mokslui, medicinai, karybai, prekybai ir kitur. Keliaudami į karą, jie puikiai pasinaudodavo naujais išradimais, ir beveik niekada nesirūpino tiekimo linijomis – gabenosi kompetencijas ir įrankius ginklams ir tiltams statyti, o ir jų mitybos įpročiai (valgė kas dieną, dvi ar tris) įgalino juos keliauti greit.

Imperija, prasidėjusi taip greit, išsilaikė neilgai. Galiausiai ją pribaigė juodligė ir nuolatinės palikuonių kovos dėl valdžios.

Posted on

Sprendimų priėmimo algoritmai

Algorithms to Live By — Brian Christian and Tom Griffiths

Aš pats jau turbūt persisotinau knygų, kuriose rašoma apie sprendimų priėmimo logiką ir būdus. Taip galvojau klausydamas šią knygą.

Knygos esmė – sužinoti kokius algoritmus naudoja programuotojai programuodami ir panaudoti juos kasdieniniame (žmogaus) gyvenime priimant sprendimus. Yra daugybė tikslų, būdų ir metodų, ir absoliuti dauguma jų remiasi į rikiavimą ir filtravimą naudojant ciklus. Jei norite sužinoti daugiau, skaitykite šį knygos apibendrinimą arba šią santrauką.

Posted on

Poveikio darymo menas, arba influenceriai kitaip

Influencer : The Power to Change Anything –  Kerry Patterson, Joseph Grenny, David Maxfield, Ron McMillan, Al Switzler

Įspėsiu, kad ši tema neturi nieko bendro su menkaverčiais įrašų pirkimais Facebook ar Instagram tinkluose. Knygoje tiriamas poveikis dideliems ir socialiai reikšmingiems projektams: AIDS sergamumui, smurtui šeimoje ir parazitų naikinimui.

Ką daryti tuomet, kai turite daryti poveikį (na gerai, jei jau labai reikia – esate influcenceris)? Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta:

  • motyvuojate kitus keistis
  • pakeičiate blogus įpročius naujais, gerais
  • įtvirtinate pokytį

Iš kitos pusės, ne viskas taip paprasta.

  1. randame identifikuojantį, svarbiausią elgesį. Jei visi aplink storėja, yra žmonių, kurių svoris nesikeičia. Jei visi serga, yra regionas ar segmentas žmonių, kurie neserga. Ką jie daro kitaip? Būtina atrasti šią priežastį, elgesį. Knygoje nurodyta, kad vandens parazitu neužsikrėtę žmonės turėjo įprotį filtruoti vandenį per medžiagą.
  2. ieškome būdų, kaip paveikti tuos, kurių elgesį norime keisti. Jei norime priversti žmones filtruoti vandenį, tam reikės:
    1. asmeninės motyvacijos ir gebėjimų. Duokite išmėginti, asmeniškai patirti skirtumus (nusikaltėliams – suprasti, koks yra gyvenimas anapus grotų, nešvarų vandenį geriantiems – kaip filtruoti ir kaip atrodo filtruotas vanduo).
    2. socialinio spaudimo. Lyderiai turi rodyti pavyzdį, mokyti, o grupės spaudimas susiformuoja siekiant bendro tikslo – jei visiems dalyviams taps aišku, jog atsakomybės neišvengsi, daug daugiau tikėtina, jog nusikaltėliai laikysis tvarkos, o vandens teršėjai vengs teršti.
    3. struktūros. Nemotyvuoti, neapdovanoti už elgesio pokytį, nes vėliau žmonės nesusikurs vidinės motyvacijos. Atpildas turėtų būti tiesiogiai susijęs su siekiamais rezultatais. Kartais reikalinga bausmė, o kartais – aplinkos pakeitimas.

Pavyzdys čia: http://sourcesofinsight.com/influencer-the-power-to-change-anything/

 

Posted on

Ryan Holiday marketingas

Perennial Seller: The Art of Making and Marketing Work that Lasts – Ryan Holiday

Nesitikėjau, kad žmogus, rašantis apie Stoikus savo tinklaraštyje ir knygose, filosofines knygas (Obstacle is the way), gali būti toks geras ir kietas marketinge ir pardavimuose.

Ryan Holiday dirba su skaitmeniniu marketingu ir reklama, o taip pat turi nemažai kitų pomėgių. Jis jau senokai yra populiarus (3 ar 4 best – selling books) autorius.

“Perenial seller” yra apie tvarius pardavimus. Perka žmonės, ne mašinos. Jūsų siekis parduoti greit (cold call, pasiūlymai, akcijos) gali padėti kasdienos prekėms (commodities), bet ne didesnę vertę turinčioms prekėms. Užmegzti ryšį tarp jūsų ar prekės ženklo ir kliento. Įsiklausyti, ko jam reikia, kokią problemą sprendžia, padėti, o ne parduoti.

Žinau, kad teoriškai skamba gerai, bet praktikoje, kai reikia pasiekti nustatytus KPI, tokiems lozungams vietos ir laiko nebelieka. Ką daryti? Tokias knygas reikia skaityti vadovams, atsakingiems už strategijos sudarymą, tikslų ir rodiklių nustatymą.

Keletas minčių (pasinaudojau šia santrauka prisiminti geriausias):

  • visi nori sukurti laikui atsparius produktus, paslaugas ir rezultatus, tačiau fokusuojasi į trumpalaikę naudą
  • kad ir koks geras bus marketingas, jei produktas blogas, visi veiksmai bus veltui
  • tai nebus lengva ir niekada nieko nesigaus iškart. Jei bijote sunkumų, net nepradėkite
  • kūrybiškumas neateina savaime. Kūrybiškumas – ilgo, sudėtingo ir metodiško darbo rezultatas
  • UX patarimas: kurkite produktą ne sau, kurkite jį tai user persona, kurios problemą sprendžiate
  • žmonės yra tingūs ir užsiėmę. Redaktoriai, klientai, marketingistai, programuotojai ir dizaineriai. Padarykite viską, kad dėl jūsų jiems nereiktų  papildomai judinti šiknos ir jums pavyks.
  • pirkti reklamą yra brangu. Jei ilgainiui nepavyks pasiekti esminio tikslo – Word of Mouth, jūsų marketingo biudžetas baigsis taip nepasiekus tikslų.
  • Email list yra jūsų esminis ginklas. Facebook, Instagram ir kitos KITŲ tiekėjų platformos priklauso jiems, o ne jums. El. pašto duomenų bazė priklauso jums. Ir konvertuojasi ji gerokai geriau.

Jei sudarinėčiau privalomų skaitinių sąrašą marketingo studentams, šita knyga tikrai atsirastų jame.

Posted on

92 patarimai norintiems išmokti bendrauti su kitais žmonėmis

How to Talk to Anyone: 92 Little Tricks for Big Success in Relationships by Leil Lowndes and Joyce Bean

Nebežinau, kaip ši knyga pateko į mano rankas, todėl nebežinau ką kaltinti bloga rekomendacija:)

Klausiau knygą važiuodamas motociklu ir mažiausiai keletą kartų norėjau išjungti (tai padariau su E. Barker “Barking up the wrong tree”), bet, matyt, dėl rankų trūkumo ar savo begalinio smalsumo (“o kas bus toliau?”)  to nepadariau ir išklausiau iki galo.

Pirmi dvidešimt ar trisdešimt paaiškinimų logiški – prisiklijuok akimis, šypsokis, klausyk, klausinėk, domėkis ir pan. Dar keletas gerų patarimų apie tai, kaip ir kur išsiaiškinti terminų ir sąvokų, kad galėtumėte palaikyti padorų ir prasmingą pokalbį. Vėliau prasideda patarimai intravertams, tinginiams, ir šiaip abejotinos kokybės patarimai. Knyga drąsiai galėtų būti trigubai trumpesnė, o jos kokybė (dabar abejotina) būtų kiek geresnė.

Žinoma, jei jūsų social skills yra tobulintini, tuomet knyga gali ir praversti. Visgi, jei esate guvus ekstravertas, turintis pokalbių ir pažinčių mezgimo įgūdžių, panašu, kad tik sugaišite laiką.

 

Posted on

Ekonomikos smogiko išpažintis

Confessions Of An Economic Hit Man by John Perkins

Smogiko, kuriam prabudo sąžinė, išpažintis. John Perkins išdėsto visą savo gyvenimo istoriją, pradedant draugais, tėvais, uošviais ir patekimu į korporatyvinės Amerikos interesų tinklą. Vėliau jis yra apmokomas NSA ir susijusių struktūrų tam, kad galėtų pateikti vyriausybėms ir valstybių vadovams įtikinamą ekonominį bullshit. Ekonometrija, finansinis modeliavimas, TVF paskola, Jungtinių tautų priedanga, valstybės sekretoriaus pagalba JAV korporacijoms padeda išspausti maksimalią naudą zero-sum žaidime.

Tarkime, Indonezija, Venesuela, Saudo Arabija ar kita valstybė priima pagalbą – nusprendžiama elektrifikuoti ar kitaip smarkiai pagerinti infrastruktūrą. Žinoma, tam reikia paskolos iš tarptautinio valiutos fondo ar kitos valstybės. Žinoma, prognozė paruošta taip, kad paskolą atiduoti laiku praktiškai neįmanoma, todėl JAV korporacijos įgyja teisę naudotis valstybės resursais – kanalu, šachta, nafta ir pan. Schema, tenka pripažinti, grandiozinė, o pateikiami pavyzdžiai – itin realistiški.

Kodėl valstybės “pasirašo” tokias sutartis? Nes vadovai jų korumpuoti (dažniausiai pagalbos reikia neišsivysčiusioms ar besivystančioms valstybėms), nes valstybės geopolitinė padėtis svarbi JAV, ir ji įvairiais būdais priverčia vadovus sutikti su sąlygomis – čia jau legendos apie Indonezijos, Panamos, Venesuelos lyderiu mirtis CŽV būdingam braižui.

Ką daryti? Įsijungti kritinį mąstymą ir žinias pradėti vertinti kitaip. Kariniai konfliktai, rinkimai, sutartys, skambūs pažadai ir kita iki šiol, atrodo, bereikšmė informacija nuo šiol skamba visai kitaip. Būdami būdrūs, žmonės gali nusiimti rožinius akinius ir apsaugoti savo vaikus ir anūkus nuo neišbrendamų skolų.

Posted on

Klaidos, kurias padarėme ne mes

Klystame mes visi. Tik dažnai to nepripažįstame, arba, kaip įrodinėja autoriai psichologai (Carol Tavris ir Elliot Aronson) , įtikiname save ir kitus, kad tai net nebuvo klaida, tai buvo teisingas, geras elgesys/veiksmas tomis aplinkybėmis.

Sekta, pasiruošusi sutikti pasaulio pabaigą ir jos nesulaukusi, turi labai logiškus ir įtikinamus argumentus (sau), kodėl ji neatėjo. Valstybės vadovai, užpuolę Iraką, teigdami, jog šis gamina branduolinį ginklą, o vėliau jo neradę, nesako, kad tai buvo klaida. Jie turi daugybę paaiškinimų, kodėl šis žingsnis buvo teisingas. Gerai užnešus per ausį mažesniam broliui, visada galima sakyti “juk jis pradėjo, o aš čia nieko dėtas, klaidos nėra – aš teisus, o jis juk sakė man kažką”.

Abu Graib’o kalėjimo pavyzdys gerai įrodo, kad nedidelės agresijos pateisinimas veda prie gerokai didesnės agresijos pateisinimo, o rezultatas po kelių ciklų – nežmogiškas žiaurumas.

Kodėl taip yra? Atsakymas, panašu, yra sekoje: kognityvinis disonansas (laikomės įsikibę, nors ir duomenys/žmonės/jausmai sako, kad kažkas čia negerai) veda į confirmation bias (nepripažįstant, nenorint pripažinti ar norint pasirodyti geresniam nei esi,  suklydimo pirmoje fazėje, belieka pateisinti savo elgesį išvedant atseit-logišką paaiškinimą, kad čia su tuo viskas ok).

Blogiausia yra tai, kad kuo didesnis IQ, tuo daugiau protingų argumentų žmogus turi savęs pateisinimui. Advokatai, vadovai, prezidentai ir mokslininkai šioje knygoje minimi kaip žmonės, padarę didžiausias klaidas ir visvien jų nepripažinę.

Ką daryti? Mokytis pripažinti klaidas kaip galima anksčiau, iškart po to, kai jos buvo padarytos. Ir vengti teisinti save ir savo elgesį.

Posted on

Viskas ko nežinojau apie kognityvinę terapiją

Prisipažinsiu, kad prieš klausydamas šią knygą nežinojau apie Jason M. Satterfield ir fakto, kad jis yra Aaron T. Beck, CBT (Cognitive Behavioural Therapy) tėvo, mokinys.

12 valandų įdomaus klausymo su realiais terapijų seansų įrašais, gydant žmonių depresiją, emocijų protrūkius, savivokos ir kitas temas. Kas tas CBT?

Kognityvinė elgesio terapija, KET (lot. cognitio, ‘pažinimas’) – viena iš psichoterapijos rūšių, aiškinanti, kaip yra susiję žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, kokią įtaką žmogaus sprendimams daro jo kertiniai įsitikinimai ir patirtis juos realizuojant.

Kodėl ji man įdomi? Nes kiekvienas iš mūsų nori geriau suprasti savo reakcijų, minčių priežastis ir būti geresniais. Stebint savo reakcijas tam tikrose situacijose ir taip pamažu koreguojant savo elgesį ir vėlesnes reakcijas. Taigi, pasitaikius progai perskaityti šią knygą, pasinaudojau proga. Įdomu tai, kad knygą klausiau važiuodamas motociklu ilgoje kelionėje, todėl nauda buvo dviguba – turėjau laiko dėmesingai klausyti istorijų ir dėstomos metodikos, o vėliau – reflektuoti, pritaikant jas sau.

Mums, lietuviams, terapija turi blogą, neigiamą atspalvį. O gaila, nes jei turėtume teigiamą požiūrį ir pasinaudotume terapijų (nebūtinai CBT) galimybėmis,  išvengtume tiek daug menkos savivertės, savižudybių ir depresijų.

Trumpa, tikrai “amerikoniška” knygos/kurso reklama čia:

https://www.youtube.com/watch?v=qmJ2MxZ6phs

 

Posted on

Kiekvienas sprendimas yra spėjimas – Thinking in bets

Thinking in Bets: Making Smarter Decisions When You Don’t Have All the Facts – Annie Duke

Annie Duke yra garsi pokerio žaidėja, kuri savo patirtį statant (sprendimus) perkelia į gyvenimą ir darbą. Anot jos, kiekvienas mūsų sprendimas – pirkti butą, keisti darbą, pirkti automobilį ar vykti atostogauti – yra statymas (angl. – bet). Kodėl tai svarbu? Nes išmokę priimti sprendimus pragmatiškai, išskaičiuodami geriausią teorininę išeitį, turėsime daugiau naudos sau ir kitiems.

Šiuo metu labai populiarios behavioral – elgesio psichologijos knygos ir temos (D. Kahnemann, R. Thaler,  R. Cialdini ir pan), kuriose nesunkiai įrodomas žmonių neracionalumas priimant bet kokius sprendimus. Žmonės lengvai apgaunami palyginimais, inkaravimais, žongliruojant plačiai paplitusiais mitais ir impulsyvumu.

Taigi, rezultatas ir sprendimo teisingumas nebūtinai susijęs. Sakykime, jūs mąstėte pragmatiškai ir pasirinkote statistiškai teisingiausią ėjimą. Tačiau SĖKMĖ (luck) yra ne mažiau svarbus kriterijus, prisidedantis prie galutinės baigties. Mes, žmonės, esame linkę nebeanalizuoti savo sprendimo teisingumo, jei baigtis buvo teigiama ir, žinoma, neigiamos baigties atveju viską suversti nesėkmei. Annie pateiktas geriausių pokerio žaidėjų pavyzdys – visada analizuoti kur buvo padarytos klaidos priimant sprendimus. Nes tai padės teisingiau nuspręsti kitą kartą.

Tikiu, kad sunku atsiriboti nuo rezultatų, tarkime, pralaimėjus varžybas priėmus tinkamus sprendimus. Bet tai padės vėliau, siekiant ilgalaikių, tvarių rezultatų.