Design thinking terminas išverstas į lietuvių kalbą daugybę kartų, ir kaskart skirtingai, todėl nesivarginsiu kurdamas dar vieną pavadinimą. Ją jau senokai
Ši metodika man labai panaši į Lean startup koncepciją – spręsk kliento problemą, o ne kurk sprendimą sau; klysk greitai; įtrauk klientą kaip galima daugiau į problemos indentifikavimo ir sprendimo procesą.
Angliškai apie design thinking atsiradimą ir konceptą čia, IDEO puslapyje, arba čia. Lietuviško turinio netrūksta taip pat: 15min.lt straipsnis, taip pat straipsnyje minimos Indrės puslapis. Kursus ir mokymus organizuoja UX akademija, vedina Tautvydo Gylio, o geriausias akademikas šioje srityje yra Ugnius Savickas.
Design thinking dažnai dar vadinamas CX (customer experience) ar UX (user experience), čia didelių religinių nesusipratimų nesu matęs. Kur kas didesnė bėda, kai užsakovai ar ir patys dizaineriai sakosi esą UX/UI dizaineriai, o iš tiesų kalba tik apie UI, arba dar paprasčiau – grafinį dizainą, skirtą vartotojui. Tuomet dėl neišpildytų lūkesčių lieka nusivylusios abi pusės.
Design thinking procesą sudaro 5 žingsniai:
- Empatizavimas – darbas su vartotoju/naudotoju, jo problemos supratimas.
- Problemos apimties apibrėžimas ir įvardijimas
- Idėjų generavimo fazė
- Prototipo darymas
- Testavimas
Žymiausias Design thinking pavyzdys – GE magnetinio rezonanso vaikams sprendimas.