Strategic management by Copenhagen Business School

Pripažinsiu, esu beviltiškas Coursera gerbėjas. Šis kursas, parengtas Copenhagen Business School, beje, kaip ir kiti šios puikios verslo mokykos kursai – strategijos formulavimas ir įgyvendinimas, mane pasiekė labai laiku ir vietoje – esu labai dėkingas jiems už šias kokybiškas žinias.

Keletas įrankių/užrašų, kurie primins apie esminius dalykus:

Strateginės situacijos – dažniausiai kiekvieno žaidėjo rezultatai priklauso ne tik nuo jo, bet ir konkurento veiksmų – Prisoner’s dilemma matrix.
Henry Mintzberg išskiria 5 strategijos tipus – beje, H. Mintzberg man buvo didžiulis atradimas, papildantis pilkąsias M. Porter teorijos zonas. Šie tipai nėra iki galo aiškūs konceptai (ypač šablonas ir pozicija), tebūnie tai ateities darbai man pačiam išsiaiškinti geriau.
- Strategija – planas
  - Microsofto strategija: Embrace, extend, extinguish.
- Įviliojimo/nuviliojimo strategija
  - Boeing įspūdingi manevrai įveliant Airbus į didžiausio keleivinio lėktuvo gamybą tam, kad Airbus savo resursus skirtų ten, kol Boeing darys savo slaptus projektus.
- Strategija kaip šablonas
- Strategija užimti poziciją, suderinant vidinius ir išorinius veiksnius
- Strategy kaip perspektyva
M. Porter VS H. Mintzberg strategijos teorijos (planned vs deliberate, emergent strategies)
Strategija – gebėjimų vystymas (kompetencijų auginimas, vertybės, galimybių paieška), kuomet įmonė investuoja į žmones, talentus, neturėdama jiems tikslių užduočių, tačiau nuolat ieškodama galimybių juos panaudoti naujoms idėjoms.
Planuotos, programuotos ir karinės (iki Napoleono) strategijos. Skirtingos paradigmos. Dabar, perskaitęs nemažai knygų apie strategiją, manau, jog viską galima lyginti su karinėmis strategijomis. Planuotos – Sun Tzu, su aiškiais scenarijais ir išeitimis, ir tai, ko gero, yra artima karinėms strategijoms. Programuotos, mano supratimu, yra strategijos, algoritmai, į kuriuos belieka sudėti kintamųjų parametrus, labiau primena Prūsų kariuomenės veiksmus po pralaimėjimų Napoleonui, kuris prieš tai naudojo bottom-up metodus – nurodydamas aplinkybes, tikslus ir siekiamą rezultatą, palikdavo didelę veikimo laisvę tarpinių grandžių vadovams. Rezultatas – nenuspėjami veiksmai, įvarę neviltį priešus, bandančius nuspėti kurią gi planuotą strategiją šįkart naudos Napoleonas.
Produktyvumo ribos – reikia suprasti, kad jos yra, neįmanoma išvengti situacijų, kuomet pernelyg didelis efektyvumo skatinimas atneša atvirkštinius rezultatus.
Konkuravimas Hyper competition aplinkoje veda į zero sum game, zero margin. Verslas privalo ieškot išsiskyrimo (differentiation) strategijų – estetika, inovacijos, klientų aptarnatvimas ir pan).