Aš esu beviltiškas ekstravertas – greitas, išsiblaškęs, daug kalbantis ir griebiantis daugybę temų vienu metu. Panašu, kad tokių kaip aš – begalės, ypač vakarietiškoje kultūroje, kur ekstraversija yra priimama kaip privalumas ir lygintina su lyderio savybėmis.
Susan Cain įrodinėja priešingai – intravertai geba susikoncentruoti ir yra ne blogesni lyderiai nei ekstravertai. Skiriasi chemija smegenyse ir aplinkos suvokimas, todėl vieniems su kitais būna sudėtinga sugyventi. Tačiau tiek vieni, tiek kiti turi savo privalumų ir trūkumų.
Skaitant knygą turbūt pusę laiko jaučiausi kaltas dėl to, kad esu ne intravertas – mano supratimu, autorė perspaudė supriešindama du charakterio tipus. O skaičiau dėl to, kad geriau suprasčiau kaip smagiau bendrauti su intravertais, įskaitant ir mano paties vaikus.
Pagrindinė žinia: suprasti skirtumus, nespausti ir duoti laiko ir bei erdvės pailsėti nuo išorinių dirgklių (įskaitant ekstravertus). Intravertai geba užparinti patys save taip, kad spėtų ir padarytų viską laiku ir labai kokybiškai, tik svarbu neužmėtyti jų papildomais darbais ir informacija.
Plačiau apie knygą – Wikipedia ir autorės TED talk: