Kodėl kai kurios valstybės klesti, o kitos ne?

The Rise and Fall of Nations by Ruchir Sharma

Tiesą sakant, knygą išsirinkau dėl jos pavadinimo panašumo į garsiąją “Why nations fail“.  Panašu, kad ir turinys gali būti analogiškas, tačiau tai išsiaiškinsiu vėliau.

Keletas išvadų:

Iš esmės knyga apie tai, kad blogi laikai gimdo geras taisykles ir atvirkščiai.

Į valdžią atėję nauji vadovai dažniausiai su iššūkiais susitvarko ir valstybę vairuoja tinkama linkme, tačiau, apakinti sėkmės, nusprendžia pasilikti vadovo kėdėje ir tai užtikrinti bet kokiomis priemonėmis, o tai yra itin žalinga valstybei.

Kad mažėjanti darbo jėga išsivysčiusiose šalyse yra vienas didžiausių veiksnių, lemsiančių augimo lėtėjimą ar regresiją. Imigracija gali būti vienas iš sprendimų, tačiau tik keletas valstybių susitvarko su kultūriniais skirtumais.

Šalys, kurios natūralius resursus (naftą, dujas, medį, vandenį) naudoja trumpalaikiams įgeidžiams patenkinti, patenka į ilgalaikį kritimą žemyn.

Labai dažnai aktyvus ekonomikos stimuliavimas yra siaubingai neefektyvus – Kinijos atveju 4 centrinio banko “atspausdinti” Juaniai sugeneravo 1 Juanį BVP.

Vidurkio dėsnis – augimas visada turi pabaigą, lėtėjimą, dugną ir greitėjimą. Reikia sekti ciklus, o ne tikėtis, kad papildomas stimuliavimas gali išlaikyti nuolatinį augimą.

Visada stebėk vietinius – jei jie išsiparduoda valiutą ar turimą inventorių, greičiausiai po keleto mėnesių ar metų lauk krizės. Tas pats ir su atsigavimu.

Silpna valiuta yra geras būdas eksportuojantiems įgauti pagreitį augant. Su sąlyga, kad eksportuojama gerokai daugiau nei importuojama.

Infliacija išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse turėtų būti 1-3%, kitaip užsisuks ciklas, pasibaigsiantis konkurencingumo sumažėjimu.

Knygos aprašymas ir įsigijimo variantai Goodreads.com