Modelių ir sistemų sukurta labai daug. Universalūs tinka viskam ir praktiškai niekam. Vizionieriškuose per mažai įrodymų, kad veikia. Dar kituose bandoma perkelti vienos srities modelius kitiems (dažnai nesėkmingai ir net absurdiškai), o kartais tiesiog pritrūksta sveiko proto ir kritinio mąstymo.
EOS sistema nėra bloga ar labai kritikuotina. Ji iš esmės plėtoja klasikinės strategijos temą, panaudodama balanced scorecard ir OKR bei turbūt kitus, man nežinomus elementus. Ketvirtinius OKR pavadina Rocks ir nukaskaduoja juos per visą organizaciją. Tikiu, kad atsiras verslininkų, kuriems tokia sistema bus naudinga – sutaupys daugybę brangaus laiko studijuojant skirtingus strategijų kūrimo ir įgyvendinimo būdus. Kiek apmaudu, kad ji neanalizuoja kitų – emerging, shaping, visionary strategijų atšakų ar variacijų, bet, matyt, tokio tikslo ir nesiekė.
Šioje knygoje mane užkabino labai aiški sąsaja tarp strategijos plėtojimo iki vykdymo dalies, kreipiant labai didelį dėmesį į organizacijos struktūrą ir jos vystymą.
Taip pat man padarė įspūdį vizionieriaus ir integratoriaus rolių atskyrimas. Na, o Rocks, kaip ir minėjau, yra labai panašus į ketvirtinį OKR:
