Author: bruno

Su Rolandu susipažinome iki juosmens įbridę į Kuršių marias. Aš jį mokiau kaituoti (plaukti su jėgos aitvaru). Vėliau pažintis persikėlė į krantą – periodiškai bendraujame įvairiomis temomis iki šiol (jau daugiau nei 5 metus) – motociklai, medicina (taip, jaučiu silpnybę domėtis ja) ir verslu. Rolandas yra tikrai gabus verslininkas – jam gerokai lengviau nei kitiems pavyksta užčiuopti verslo galimybe, o vėliau ir disciplinos ja pasinaudoti.

Rolandas yra kraujagyslių chirurgas, dirbantis su lazerine technika – tai yra jo išskirtinumas. Jo dėka esu susipažinęs su puikiais žmonėmis ir specialistais – chirurgais, ortopedais ir plastinės chirurgijos specialistais.

Tadas tobulai atitinka klasikinį humoristo tipažą. Yra kuklus, paprastas ir tylus. Tačiau visada išsižioja ir savo taiklia pastaba pataiko ten, kur reikia, prajuokindamas visus aplink. Panašu, kad besimokydamas VU Žurnalistikos fakultete su humoro jausmo nestokojančiais Aurimu Račiukaičiu, Linu Kmieliausku ir Laimonu Kirkučiu, jis turėjo laiko ir sąlygas pasistūmėti gerokai toliau nei bet kuris kitas.

Tadas jau daugelį metų yra vienas iš “Dviračio šou” scenarijaus autorių, yra išleidęs knygą “Visada yra ką pasakyti”, kurios radijo pjesę galite rasti LRT mediatekoje. Neseniai Tadas tobulino scenaristų įgūdžius JAV – nuotrauka viršuje kaip tik iš ten.

Man Tadas asocijuojasi su prioritetizavimu (nes moka tai daryti), dėmesio sutelkimu į užduoties vykdymą ir paprastu ir doru savo gyvenimu – geru pavyzdžiu kitiems.

Beatos Nicholson Lietuvoje, tikiu, pristatinėti niekam nereikia. Kažkaip taip  jau nutiko, kad pažįstu ją nuo neatmenamų laikų, kaip ir daugelį mūsų bendrų draugų.

Dabar, po maždaug penkių knygų ir begalės TV laidų, atrodo baisiai natūralu, kad jai tinka maisto gaminimo laidos, žurnalai ir viskas, kas su tuo susiję – rodos, Beata gimė su prijuoste ir keletu receptų. Patikėkite, taip nebuvo, ir čia turiu savo teoriją, kaip tapti sėkmingu žmogumi, mokantis iš jos:

Viskas, su kuo galime sieti Beatą ir Tomą, jos vyrą, yra nuoseklaus ir dažnai nelengvo darbo rezultatas – iš jų galima mokytis užsibrėžto tikslo siekimo ir užduočių vykdymo. Ji baigė VU žurnalistiką, dirbo televizijoje pramoginių laidų vedėja, o nutekėjusi į Londoną, Beata mokėsi Leiths – vienoje garsiausių maisto mokyklų, todėl ją pelnytai galima vadinti Šefe. Sakykite man, kuris iš mūsų taip kryptingai brėžia savo karjeros vingius, formuodamas save?

Kaip tik to ir linkiu pasimokyti iš Beatos.