Jau esu skaitęs ir čia pat aprašęs vieną Clayton Christensen knygą – “Inovatoriaus dilemą” – ko gero, garsiausią technologijų/inovacijų mylėtojų rašinį apie inovacijų diegimą.
Tačiau knyga – smarkiai kitokia. Autoriaus straipsnį apie ją jau buvau skaitęs Harward Business review, o santrumpą perklausęs Blinkist’e. Todėl natūralu, kad atėjo laikas ir pilnai versijai – kokybiško turinio aš stengiuosi nepraleisti:)
Taigi, kaip matuosime savo gyvenimus, kai mums bus 50, 60 ar 70 metų? Širdis spurdės dėl pasiektų KPI, atlyginimo pakėlimo ir vardan svarbiausių projektų praleistų vaikų švenčių darželiuose ir mokyklose? Greičiausiai ne. Ilgėsitės praleistų galimybių pabūti su draugais ir šeima, padėti kitiems ir kitų, su darbu menkai susijusių dalykų. Žinoma, darbas – pajamos – stabilumo užtikrinimas yra svarbu, tačiau dažnai tai tampa manija, o ne stabilumo užtikrinimu.
Kaip mes tampame tokiais? Pamažu. Kiekvienas mažas nusileidimas principams ir vertybėms inicijuoja sekantį, jau didesnį ateityje.
Norite daugiau? Žiūrėkite autoriaus TED pristatymą: