Tokios knygos mane pagauna oro uostuose. Dažnai būnu maloniai nustebintas, o po to galvoju – natūralu, gi jei patinka milijonams kitų, tokių kaip aš, tai natūralu, kad patinka ir man.
Red – Yellow- Green – Blue žmonių skirstymo modelis yra analogiškas DISC/DISA ir Cholerikų – sangvinikų – flegmatikų ir melancholikų skirstymui. Žinoma, pradedama nuo raudonų – jie neturi greiti, neturi kantrybės, dėmesio sutelkimas trumpas, saugikliai šauna greit. Geltoni – socialieji ir kūrybingi – daug kalba ir yra įtikėję savo tobulumu ir gebėjimu atlikti viską. Raudoni ir geltoni iš esmės apie save galvoja gerai, veikia greitai, ego stiprūs, o grįžtamąjį ryšį jiems duoti yra… na, sudėtinga.
Žalių mūsų visuomenėje daugiausia. Jie retai kada turi savo aiškią nuomonę. Paklausti neatsako tiesiai šviesiai (tačiau mielai pabitchins kur nors virtuvėj), tačiau dirba. Dirba gerai ir padaro, skirtingai nei neprižiūrimi geltonieji.
Mėlyni yra užknisančiai lėti. Analitiški, vis jiems vis trūksta faktų, įrodymų ir pan.
Dažni derininiai – raudona ir geltona, dar truputis mėlynos (aš); raudona ir šiek tiek mėlynos. Rečiausiai dera įstrižai kvadranto esančios spalvos – raudona su žalia ir geltona su mėlyna.
Kam to reikia? Kad suprastumėt kas jūs, kas aplink jus ir kad nepradėtumėt parintis, kad visi aplink yra paskutiniai asilai. Komandoms reikia visų – raudoni stumia priekin, geltoni yra išsitaškę, bet labai naudingi kuriant naujus dalykus. Ironiška, bet žali padaro daugiau, o mėlynieji – kontroliuoja, laikosi taisyklių. Reikia visų ir visokių tipų ir derinių, svarbu suvokti, kas mus skiria.