The Organised Mind: Thinking Straight in the Age of Information Overload, by Daniel J Levitin

Šią knygą man rekomendavo kolega Algimantas Jočys, kai jam pasakojau, jog dairausi literatūros, padėsiančios trumpiau, aiškiau ir glausčiau dėstyti mintis konferencijose (taip, tai jau antra knyga ta tema iš eilės).

Mes nuo mažens grupuojame daiktus. Pagal spalvą, naudą, formą, vietą ir taip toliau. Žinoma, grupavimas nuolat keičiasi. Iš žuvų tarpo išmetam banginius, nes jie žinduoliai, ar iš naudingų augalų tarpo pašaliname vaisius, nuo kurių išmirė visas kaimas.

Gebėjimas grupuoti ir kitaip tvarkyti informaciją ir daiktus įsitvirtina nuo maždaug 25 metų, kuomet galutinai susiformuoja prefrontal cortex smegenų sritis ir galime pakankamai disciplinuotai atlikti tokią veiklą.

Gyvename amžiuje, kuomet informacijos yra gerokai daugiau nei galėtume suvokti. Todėl reikia surasti būdą nufiltruoti tai, ko mums nereikia, o tai, ką norime pasilikti, turime susidėlioti į kategorijas taip, kad nesunkiai rastume tai, ko ieškome.

Žinoma, visko nesurikiuosi, todėl naudinga turėti “įvairių daiktų stalčių”, kuriame guli viskas: žirklės, guma, smeigtukai, peilis, šachmatai ir taip toliau. Kitiems dalykams visgi reikės disciplinos. Norite nepamiršti rytoj skėčio? Atremkite jį į duris. Norite susikaupęs dirbti? Išjunkite pašto ir socialinių tinklų programas. Norite greitai rasti tai, ką dažnai naudojate? Raskite tam specialią vietą ir išrikiavimo būdą.

Skaitydami knygą dar sužinosite, kad kiekvienas Like, Send ar Poke siunčia smagią dopamino dozę į smegenis (lygiai taip pat kaip ir užbaigiant užduotį). Tačiau susidūrus su rimtesne užduotimi, smegenys, ieškodamas greito atpildo, stengiasi išsisukti nuo užduoties. Tai ir vadinama prokrastinavimu. Blogai ir multitaskinimas, negerai katukus žiūrinėti internete, nes taip dingsta jūsų laikas.

Jei tingite skaityti, žiūrėkite čia: