Klausyti yra paprasta – sėdi, linksi galva ir viskas OK.
Girdėti yra kas kita – reikia prasibrauti pro savo paties minčių sluoksnius, o tuomet dar prijungti neverbalinių sensorių teikiamą informaciją, tuomet išjungti savo ego. Tuomet (gali būti) išgirsite ką jums sako kolega, sutuoktinis ar draugas.
Negirdėti yra patogiau – nereikia parintis dėl kito žmogaus išgyvenimų, galima išvengti nemalonių temų ir, galų gale, pabūti su savimi. Na, o tuomet atsirado išmanieji prietaisai, ir negirdėjimo epidemija pasiekė aukštumas – išpažinties į bažnyčią pradėjo eiti net netikintys, nes… neturi su kuo pasikalbėti. Kyla streso lygis, o su juo – ir nervų sistemos ligos, depresija ir savižudybės. Girdėjimas ir kalbėjimas yra svarbiau nei matymas – žmonės yra socialios būtybės ir be socialinio kontakto gyvenimas praranda prasmę.
Na, bet tokių aukštų materijų knygoje ne tiek ir daug. Čia rasite tokių taiklių pavyzdžių (ką darome, kai vengiame pokalbio), jog rodysis, kad jie parašyti būtent jums – ką darote ne taip, kodėl vengiate girdėti ir kaip stipriai esate priklausomi nuo išorinių dirgiklių, net nekalbant apie vidinius. Stebėdami save ir susitvarkę savo aplinką, galėsite pradėti girdėti kitus. Autorė pateikia puikius pavyzdžius – savo, kaip žurnalistės, interviu su geriausiais klausytojais – derybininkais, verslininkais ir kitais lyderiais.