Laimės žiburys: kodėl daug svajojam, bet mažai darom.

Esu dėkingas Gintautui Kučui ir visai LiMA komandai už galimybę dalyvauti LiMA Day 2017 – didžiausioje marketingo konferencijoje Lietuvoje. Ačiū Sauliui Jovaišui už įžvalgas ir patarimus, o Dariui Daukšai – už atsakingą ir savanorišką pagalbą su skaidrėmis!

Šis mano pranešimas yra apie tai, kad inovuoti gali kiekvienas. Dažnai to nesuprantame, nežinome ar nematome. Kartais pritrūkstame drąsos, valios, įrankių, o galbūt palaikymo. Kaip tik dėl to ir pavadinau savo pranešimą Laimės žiburiu – kažkuo, apie ką kalbame ir svajojame, bet tik retas pasiryžta lipti į kalną ir pasiekti jį.

Susivienodinkime sąvokas

Kodėl mums svarbios inovacijos?

Inovuodami mes kuriame vertę. Įmonės, kurios neinovuoja, ilgainiui gali tikėtis tik mažėjančių maržų, nes laiko atžvilgiu regresuojanti vertė automatiškai bus vertinama mažiau. Taip, normalu, kad reikia bėgti iš visų jėgų pirmyn, jog išsilaikytum ten, kur esi dabar. Tai girdžiu iš daugelio įmonių vadovų.

Inovacijas šiame kontekste aš atskiriu į dvi dalis: įgalinančių technologijų kūrimą (mokslininkai, inžinieriai, IT, psichologai, ir pan)  IR marketingo inovacijas (ekonomistai, marketingo, pardavimų, procesų ir kiti žmonės. Man tenka laimė dalyvauti abiejose pusėse, tačiau šįkart apsiribosiu marketingo inovacijomis.

Kas yra marketingas?

Nėra geresnio žmogaus šiam klausimui pateikti nei P. Kotler. Jis iš esmės yra moderniojo marketingo tėvas. 4P yra puikus įrankis. Tačiau jis galiojo product-centric aplinkoje. Pats P. Kotler 2008 metais pristatė naują marketingo mantrą – CCDVTP, kuri yra orientuota nebe į produktą, o vertės kūrimą klientui.

Kodėl tai svarbu? Nes gyvename kliento-centristinėje aplinkoje, ir laikas suprasti, kad įrankiai ir metodikos, tikę vakar, nebetinka šiandien!

Galiausiai, laimės žiburio vertas klausimas:

Kas yra inovacija?

Kitaip tariant, efektyvinti, kurti, tobulinti procesus tam, kad su tais pačiais ar mažesniais resursais nuveiktumėte daugiau ARBA kurti naujus produktus, idėjas ir jas įgyvendinti. Pilną apibrėžimą rasite Australijos verslo skatinimo agentūros puslapyje.

Dabar, kai susivienodime sąvokas, galime įsivertinti ir savo galimybes inovuoti. Aš siūlau žiūrėti šalia – tai, kas vyksta čia ir dabar:

Inovacijos šalia mūsų:

Inovacija yra tada, kai BIOK Laboratorija sukuria ir išleidžią juodą dantų pastą. Ar yra business case? Nežinau. Ar tai padeda žinomumui ir pardavimams? Sako, kad taip!

Inovacija yra ir tada, kai monimoto vyksta į didžiausią tarptautinę motociklų parodą Italijoje ir teisingai atlieka namų darbus – surenkama daugiau nei 360 potencialių verslo partnerių kontaktų, jiems išsiunčiami personalizuoti elektroniniai laiškai, į kuriuos atsako 40% gavėjų! Didžioji dalis jų atvyko į stendą užmegzti verslo santykių.

Inovacija yra produkto pakuotės dizainas ir reklama, kai padeda parduoti!

Inovacija yra tada, kai marketingo skyrius padeda žmogiškų išteklių skyriui sukviesti 200 žmonių į darbo pokalbius ir 20 jų pasamdyti. Per 2 dienas!!!

Žodžiu, inovacijų aplink mus netrūksta. Kartais pritrūksta paprasto, aiškaus mąstymo arba sumažintų lūkesčių. Lengva atsišaudyti argumentais, kad “neturiu biudžeto” ar “mes ne Apple ar Google”. Sunkiau pasiteisinimams skirtą laiką konvertuoti į produktyvų laiką kūrybai.

Įrankiai

Įrankiai, metodikos, būdai ir mąstysenos yra labai svarbi inovatoriaus darbo dalis. Nežinodamas įrankių, nežinosi kada kurį pasirinkti. Turbūt esate girdėję apie plaktuką – kuomet jį turi rankose, visos problemos pradeda atrodyti kaip vinys. Privalote turėti savo, sau tinkančių ir patinkančių įrankių arsenalą, kuris padės jums įvairiose situacijose, sprendžiant skirtingas problemas.

Aš išsirinkau pristatyti 4 įrankius, nors, žinoma, naudoju jų gerokai daugiau.

  • Srauto diagrama ir vertės srauto diagrama

Žinau, banalu ir gal per paprasta. Tačiau būtent šis įrankis padeda man matyti pilną vaizdą, the big picture. Tai reikalauja didelės koncentracijos, vaikščiojimo per skyrius ir žmones pirmyn – atgal, tačiau taip aš galiu identifikuoti silpnąsias vietas, kurias noriu tobulinti, keisti ar eliminuoti. Nuo ko pradėti? Man atrodo, Wikipedia turi labai gražų paaiškinimą.

Sudėtingesnė versija, mėgstama LEAN atstovų (ją sužinojau iš Linos Šumskaitės) yra VSM – Value Stream Map, arba vertės srauto diagrama. Sudėtinga, tačiau vertinga tuo, kad matomi tiek medžiagų, tiek informacijos srautai, o ir žiūri iš vertės kūrimo klientui perspektyvos.

  • Design thinking

man labai panašus į Lean startup koncepciją – spręsk kliento problemą, o ne kurk sprendimą sau; klysk greitai; įtrauk klientą kaip galima daugiau į problemos indentifikavimo ir sprendimo procesą. Daugiau apie design thinking čia, IDEO puslapis, arba čia: . Labai svarbu nepainioti design thinking, dar vadinamo CX (customer experience) ar UX (user experience) su dizaino disciplina (dažniausiai įvardijama UI).

Žymiausias Design thinking pavyzdys – GE magnetinio rezonanso vaikams sprendimas.

  • Blue ocean strategy canvas

Visi mes dirbame konkurencinėje aplinkoje. Strategy Canvas man padeda susivokti, kas yra de facto rinkos/industrijos standartai, ir kaip išvengti aršios “kakta į kaktą” konkurencijos. Idėja pakankamai paprasta – išanalizavus parametrus, funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus, standartus, su jais iš esmės galima atlikti 3 veiksmus: atsisakyti, sumažinti ar padidinti. Ketvirtas veiksmas yra sukurti naujų funkcionalumų/verčių, kurių neturi kiti. Apie šią metodiką informacijos pilnas internetas, informacijos rasite nesunkiai. Pavyzdys čia.

  • First principle thinking

Aristotelio, Dekarto ir didžiųjų pasaulio išradėjų  naudojama mąstysena – dekonstruoti daiktus ar procesus iki mažiausio, smulkiausio jums suvokiamo elemento tam, kad galėtumėte perkurti patį produktą ar procesą. Filosofija ganėtinai plati, ir man siejasi su D. Kahnemann “Mąstymas: greitas ir lėtas” – žmonės yra linkę rinktis greitesnę, analogijos strategiją (jei konkurentai padaro už 100€, aš galiu padaryti 20% pigiau, keisdamas procesus) nei perkūrimo strategiją, kuri reikalauja gerokai daugiau smegenų ir laiko. E. Musk ja naudojasi nuolat – 65 milijonus eurų kainuojačios raketos jam pasirodė per brangios, todėl, naudodamas šį metodą, pasigamino kelis kartus pigesnių. Tas pats ir su baterijomis.

 

OK, sakysite, viską žinau, tai ką daryti? Nuo ko pradėti? Štai, mano galva, svarbiausi patarimai, didžiausi stabdžiai, su kuriais susiduriu aš:

Nereikia manyti, kad drąsa yra tik laipioti kalnais. Tikroji drąsa yra nuspręsti ir keisti savo elgesį. Pakelt užpakalį nuo kėdės ar sofos ir eiti bendrauti su klientu, domėtis, daryti, o ne tik svajoti.

Išdrįsus jums prireiks ir valios. Nelengva formuoti įpročius sau. Lengviau tai daryti su kitais:). Tačiau 5 minutės per dieną, žinokite, daro stebuklus – nesvarbu, ar nuspręsite sportuoti, ar mokytis, ar inovuoti darbe. Svarbu pradėti daryti!

Įgūdžiai yra jūsų raumenys. Raumenis reikia treniruoti, auginti, kad prireikus, turėtumėt jėgos ir galios. Reikia skaityti, reikia tobulintis, dalyvauti bendruomenės (LiMA – geras pavyzdys) veiklose. Daug žinote apie skaitmeninį marketingą? Puiku! Bandėte patys suplanuoti kampaniją Facebook’e ar Google PPC? Ne? Na, supratot – treniruoti yra visur ir visada ką.

Disciplina yra taisyklės. Pradėti laiku, pabaigti laiku. Laikytis sutartų KPI, laikytis susitarimų ir pažadų. Disciplina yra prižiūrėti save ir kitus. Išsitaškymas būna žavus ir atleistinas menininkams, tačiau iškiliausi meno atstovai buvo labai disciplinuoti!

Pabaigai

Paklauskite Romualdos Stragienės iš BIOK laboratorijos, Elenos Šilovaitės iš Vilkyškių pieninės, Ugniaus Savicko iš ISM, Pauliaus Pociaus iš Grigeo, Ilonos Stūrienės iš Ruptelos ir kitų, ką tik pažįstate ir kurie yra padarę ką nors apčiuopiamo ir žinomo – ar jiems užteko pasvajoti?

Atsakymą turbūt jau žinote, ir jis yra neigiamas. Visiems reikėjo dirbti, stengtis, mokytis, klysti, klupti, kilti iš naujo ir bandyti kitaip. Visi mes žmonės, kartais pritrūkstam valios ir disciplinos, o dažniausiai – drąsos. Tačiau tai – laikina, žinau.

Eikim inovuot!